Valdas Anelauskas: „Būtina daryti viską, kas įmanoma, siekiant sustabdyti beprotybę Lietuvoje, kol dar valdžiažmogiai neišprovokavo karo!..“

Kovo 19 d. Lietuvoje įvyko PRECEDENTAS, kokio konstitucinėje, demokratinėje valstybėje apskritai neturėtų būti!.. Kaip žinia, Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 121 str. „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla: „tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“.

IMG_0185Minėtas ikiteisminis tyrimas pavestas Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Ikiteisminio tyrimo medžiaga Klaipėdos aps. VPK gauta 2015-01-20 ir tolimesnį tyrimą atlieka Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba. Vykdant šį tyrimą, atliekami procesiniai veiksmai – kovo 19 d. buvo atliktos kratos 9 asmenų namuose, paimti asmeniniai kompiuteriai, telefonai…

„Nebūkime naivūs, juk tiems devyniems asmenims, kurių pavardės figūruoja ikiteisminiame tyrime, įtaką galimai daro Rytų kaimynai. Jie mėgina formuoti nuomonę, kad Lietuvoje gyventi yra blogai, o tai, kas vyksta Kryme, yra puiku. Todėl ikiteisminis tyrimas ir pradėtas dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos. Tai sunkus nusikaltimas“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Kaip informavo visuomenę „Delfi“ žurnalistė Virginija Spurytė, „Valstybės saugumo departamento Klaipėdos valdybai keliolika metų vadovavęs Algirdas Grublys, stebėdamas ketvirtadienio įvykius, kai devynių asmenų, identifikuotų ikiteisminiame tyrime dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos, namuose atliktos kratos, ieškota ryšių su Lietuvai priešiškos valstybės organizacijomis, samprotavo: „Man keista, kad jiems buvo leista taip įsisiautėti. Jau seniai reikėjo užkardyti kelią tokiai veiklai. Tačiau saugumo struktūrose pastaruosius penkerius metus vyko įvairios reformos, pertvarkos, gal tai ir trukdė atidžiau stebėti Lietuvai kenkiančius asmenis. Mano metodai buvo kitokie“, – teigė valstybingumo „sergėtojas“ A.Grublys.

„Kitaip sakant, galvoti ir sakyti, kad Lietuvoje gyventi yra blogai, jau tapo sunkiu nusikaltimu. Su kuo jus ir sveikinu. Dabar visi galvokime ir kalbėkime, kad Lietuvoje viskas puiku. Kitaip – į kalėjimą. Tik ar užteks kalėjimų visiems? Kitas klausimas, ką veikia Seimas, kai Lietuvoje vyksta toks siautėjimas?.. Ar prieš kelis metus galėjome įsivaizduoti, kad žmonės, kurių nuomonė kažkam nepatinka, turėtų būti metami į kalėjimus ir apšaukiami Lietuvos išdavikais? Lietuva prie Grybauskaitės labai greitai virsta nekritiškai mąstančių žmonių minia, kurie kaip užkeikimą kartoja „rusai puola“, – tvirtina LL redaktorius Aurimas Drižius.

Taigi, drąsiai galima teigti – kovo 19 d. Lietuvoje buvo pasikėsinta į konstitucinę santvarką, TAČIAU… pasikėsino į ją ne tie devyni asmenys, patekę į teisėsaugos akiratį. Pasikėsino tie, kurie skatino pradėti ikiteisminį tyrimą, tie, kurie priėmė sprendimą jį pradėti, ir tie, kurie vykdė kratas. Pasak žurnalisto Artūro Račo, „LR Konstitucijos garantuojama minties ir žodžio laisvė kiekvienam Lietuvos piliečiui garantuoja dar daugiau – teisę būti nepatenkintu savo valstybe, joje vykdoma socialine, ekonomine ir užsienio politika, kritikuoti bet kurią valstybės instituciją, bet kurį valstybės tarnautoją, lyginti Lietuvą su bet kuria pasaulio valstybe ir visam pasauliui skelbti, kad tas palyginimas yra ne Lietuvos naudai. Konstitucija nedraudžia rengti piketus prieš NATO, prieš Europos Sąjungą ar prieš JAV, lygiai taip, kaip nedraudžia piketuoti prie Rusijos ambasados, prieš V.Putiną, Jungtines Tautas, Pasaulio banką ar „Greenpeace“.

Todėl šiandien turime labai aiškiai suvokti, kad tikrieji mūsų valstybės priešai yra ne žmonės, turintys kitokią, nei mes, nuomonę, o tie, kurie šiandien bando mus įtikinti, kad nuomonės – tegul daugeliui ir nepriimtinos, atgrasios, prorusiškos, antilietuviškos ar dar kokios tik pageidaujate – turėjimas yra antikonstitucinė veikla.

grybePasakysiu dar daugiau – gali būti, kad vien tai suvokti jau nebepakanka. Gali būti, kad jau ateina tas laikas, kai reikia pradėti priešintis, nes tai daryti mus įpareigoja Konstitucija, nurodydama, jog „kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“. „Bet kam“ šiuo atveju reiškia, kad tas „bet kas“ gali būti ir Prezidentė, ir Valstybės saugumo departamentas, ir Generalinė prokuratūra“, – teigia A.Račas.

Griežtai smerkdamas Lietuvoje prasidėjusią raganų medžioklę, JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ akcentuoja, jog kritiškai situacijai Tėvynėje pakeisti būtina konstitucinė reforma: „Tokią valstybę, kokia šiandien matome Lietuvoje, reikėtų griauti ir iš pagrindų perstatyti, pradedant nuo LR Konstitucijos reformos.

Būtent tai prieš keletą metų siūlė „valstybininkų“ klano nuverstas prezidentas Rolandas Paksas. Naujos Konstitucijos kūrimas ir įgyvendinimas turėtų tapti nacionaliniu projektu, kuris valstybę pagaliau atgręžtų į žmogų. Prezidentas R.Paksas pasakė labai teisingus žodžius: „Kai valstybė nusigręžia nuo žmonių – žmonės nusigręžia nuo valstybės! Tai – istorinis dėsningumas, nuolat pasikartojantis ten, kur valdžia nepaiso daugumos žmonių interesų ir lūkesčių“. Lietuva iš valdininkų ir politikų užvaldytos valstybės turėtų tapti demokratine valstybe, tarnaujančią žmonėms Trečiąja Respublika“, – teigia V.Anelauskas.
——————————————————————————————————————-
— Anądien vienas draugas iš Lietuvos man adresuotame laiške aiškino, esą jis nereaguoja į viską taip jautriai, kaip aš, mat gyvendamas Lietuvoje prie daugelio keistų ir netgi visiškai amoralių dalykų jau įprato, jam visa tai seniai tapo norma. Suprantama, ko gero, ir aš panašiai galvočiau, jeigu pastaruosius 25 metus gyvenčiau Lietuvoje, ilgainiui apsiprasčiau ir nereaguočiau į viską taip aštriai. Prie daug ko galima priprasti, net liaudies patarlė teigia – „šuo ir kariamas pripranta“… Bet kadangi į Lietuvą žvelgiu iš šalies, gyvendamas Amerikoje, tai man sunku priprasti prie to, ką matau. Savo pasisakymuose dažnai cituoju portale respublika.lt prieš kelis metus publikuotą laišką – „pensininko Povilo iš Marijampolės“ skausmingus žodžius apie šiandieninę situaciją Lietuvoje: „Ką girdi mano ausys ir mato mano akys, verčia ne sunerimti, o tikrąja šio žodžio prasme panikuoti“. Lygiai taip ir aš, suvokdamas rūsčią Lietuvos realybę, imu beveik panikuoti!..

Teisingai amžiną atilsį poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: „Baltijos kelyje Lietuvos Atgimimas tarytum užsibaigė, o paskui buvo tik išsigimimas…“. Poetas paradoksu pavadino tai, kad Baltijos kelyje stovėjusieji lietuviai dvasiškai ir morališkai buvo kur kas laisvesni, tvirtesni, negu dabar, Lietuvai išsikovojus tariamą laisvę ir nepriklausomybę.

— Kas dėl to kaltas? Ir ką reikėtų daryti, kad situacija Lietuvoje iš esmės pasikeistų? Kai Raudonajai Daliai lojalūs valdžiažmogiai, teisėsauga bei spec. tarnybos imasi represijų prieš kitaminčius, tai reiškia, jog grįžtame į stalinizmo laikus?!..

— Tai sunkūs klausimai, labai sunkūs, tačiau privalome į juos atsakyti. Kovo 19 dieną Lietuvos valdžia paleido savo sarginius šunis prieš kitokią nuomonę turinčius ir drįstančius ją viešai išsakyti piliečius. Lietuvoje buvo vykdomos parodomosios kratos pas disidentus, išdrįsusius pasakyti, kad karalius yra nuogas.

deduleKaip pareiškė Klaipėdos prokuroras, galvoti ir sakyti, kad Lietuvoje gyventi yra blogai – esą tai sunkus nusikaltimas?!.. Akivaizdu, jog dabar ruošiama „teisinė bazė“ susidorojimui su disidentais. Plačiai nuskambėjusios akcijos tikslas – užčiaupti blaiviai mąstančius tautiečius, įbauginti žmones, pasisakančius prieš karo kurstymo propagandą ir nesutinkančius su valdžios sprendimais…

Įdomus sutapimas: represijos prieš kitaminčius prasidėjo po to, kai pasibaigė oficioziniai Nepriklausomybės 25-mečio minėjimai. Matyt, valdžiai nesinorėjo drumsti šventinės nuotaikos, parodant tikrąjį „laisvės“ ir „demokratijos“ veidą. Vis tiktai, kovo 19-tą įvykdytos kratos rusofobiškai valdžios politikai nepritariančių žmonių namuose dar kartą labai aiškiai parodė – tikros demokratijos Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo.

Muilo burbulas sprogo!.. Raudonajai Daliai lojalių valdžiažmogių užvaldyta valstybė, užsimojusi prieš kitaminčius, peržengė esminę ribą. Mano supratimu, tokia valstybė tarsi pati sau pasirašė ir įvykdė mirties nuosprendį!.. Norėčiau tikėti, jog tai, kas šiandien vyksta, pasitarnaus antilietuviškos valstybės pabaigos pradžiai. Pabrėžiu: jokiu būdu negalime dėti lygybės ženklo tarp Tautos ir politinio „elito“ užvaldytos valstybės!..

Nors kiekvienas doras lietuvis visad išlieka lojaliu savo Tėvynei ir Tautai, tai nereiškia, kad turime būti lojalūs išsigimstančiai valstybei!.. Be abejo, tai mano asmeninis įsitikinimas, kuris po kovo 19-osios kratų dar labiau sustiprėjo.

Kita vertus, galiu pasakyti, visada mylėjau ir mylėsiu Tėvynę, kurioje gimiau ir užaugau, gerbiu ir gerbsiu Lietuvą, nepriklausomai nuo to, kokia ji yra šiandien ar kokia bus ateity. Apie dabartinius įvykius susidariau labai neigiamą nuomonę. Nors ir esu savo Tėvynės patriotas, bet tik ne užvaldytos, vietinių okupantų pavergtos valstybės patriotas!.. Man tokia valstybė, švelniai tariant, apskritai nieko nereiškia. O jeigu tiesiai šviesiai – pavergta, užvaldyta valstybė jau tapo mano priešu. Manau, daugumai tautiečių tokia valstybė tapo priešu, pavertusiu brangiąją motiną Tėvynę į piktą pamotę.

Niekada nesutiksiu su tais, kurie sako, kad dabartinė valstybė Lietuvoje, nepaisant visko, yra mūsų Tautos valstybė. Atseit, turime vėliavą trispalvę ir Vytį herbe, o Vinco Kudirkos himnas valstybinių švenčių metu skamba, tad visai nesvarbu, kokia ta valstybė bebūtų, ją reikia gerbti ir ginti, būti lojaliu dabartinei valdžiai, neva tarnaujančiai valstybės ir Tautos interesams, o ne svetimųjų okupantų interesams, kaip tai būdavo LTSR laikais… Bet aš iš esmės nesutinku su tokia nuomone, absoliučiai nesutinku!..

Dabartinės valdžios priimami kai kurie sprendimai ypač kenkia valstybei ir Tautai, sakyčiau, netgi žudo ir naikina mūsų Tautą. Kalbant apie svarbiausius dalykus bei ateities perspektyvą, jokiu būdu dabartinės valdžios negalime tapatinti su valstybe, su visų lietuvių Tėvyne. Man regis, Lietuvos teritorijoje funkcionuojanti valstybė savo Tautos negerbia, tiesiog nekenčia – tai antilietuviška valstybė!..

Būtina aiškiai suvokti skirtumą tarp Tėvynės Lietuvos ir antilietuviškos valstybės. Kas jau kas, bet mes, lietuviai, prisimindami skaudžią istorinę patirtį, turėtume suprasti, kad politinių klanų užvaldyta antikonstitucinė valstybė jau tapo mūsų Tautos priešu. Taip buvo LTSR laikais, deja, taip yra ir dabar. Šiandieninė valstybė – tai pasityčiojimas iš mūsų Tautos. Išties antidemokratiška, korumpuota, savižudžių valstybė, ko gero, ne vien tik man atrodo atgrasesnė netgi už buvusią Tarybų Sąjungą!..

Valstybinis monstras, šiuo metu įsikerojęs Lietuvoje, daug kam turėtų atrodyti toks baisus ir šlykštus, jog norisi kuo greičiau ir kuo toliau nuo jo bėgti. Todėl ir bėga tautiečiai neatsisukdami, emigruoja svetur, gelbėdamiesi lyg nuo didžiausio siaubo!..

Manau, absoliuti dauguma lietuvių, emigravusių į Airijas, Anglijas, Norvegijas ar dar kažkur, lygiai tą patį pasakytų, ką aš sakau, kadangi jie ne nuo savo Tėvynės bėga, bet nuo Lietuvos žemėje įsikerojusio valstybinio monstro. Vienas pažįstamas emigrantas kartą pasiguodė tautiečiams: „Jaučiu ilgesį savo Tėvynei, bet tik ne dabartinei Lietuvos Respublikos valstybei“. Lygiai taip ir aš galvoju. Lietuvių Tautą žudanti valstybė, tikrai nėra nei laisva, nei nepriklausoma, nei demokratiška Lietuva. Drąsiai galima sakyti, tai anti-Lietuva!..

Valdžios Lietuvoje keičiasi, kitaip sakant, rotuojasi tarp landsbergistų-liberalų ir socdemų. Tačiau valstybinė politika štai jau 25 metus išlieka bemaž nepakitusi, naikinanti demokratinę, konstitucinę santvarką ir lietuvių Tautą. Turime žiūrėti į viską realistiškai, neapgaudinėjant savęs. Valdžiažmogių nusikaltimai lietuvių Tautai per pastaruosius 25 metus – kur kas didesni, negu buvusių komunistų ar rusų carinės valdžios nusikaltimai!.. Tautos genocidas įgauna naujas formas ir pagreitį, demografinė situacija šalyje tragiška. Lietuvos statistika kalba pati už save. Scenarijus, kurį kažkada prognozavo Michailas Suslovas – „bus Lietuva, bet be lietuvių“, šiandien, regis, jau neatrodo visai neįmanomas. O gal ir teisus buvo Michailas Gorbačiovas, kai Atgimimo metais lankydamasis Vilniuje pasakė: „Paspringsite jūs savo laisve?!..“.

Jeigu viskas taip ir toliau tęsis Lietuvoje, esu tikras, lietuvių Tautos laukia galutinis sunaikinimas, išnykimas, mes dingsime iš gyvenimo ir iš pasaulio žemėlapio!..

Čia aš kalbu ne apie galimą karštą karą, kai rusai ar dar kažkas užpultų Lietuvą ir sunaikintų, kalbu apie laipsnišką ir gan spartų susinaikinimą „savųjų“ rankomis. Būtent susinaikinimą!.. Tik prisiminkime britų istoriko Arnoldo Toinbio teiginį: „Civilizacijos dažniau nusižudo, negu būna nužudomos“ (angl. „Civilizations die from suicide, not murder“). Tas pat atsitinka ir su tautomis.

Jeigu valdžia žudo Tautą, o Lietuvos žmonės tebėra lojalūs politinių klanų užvaldytai valstybei, tada diagnozė aiški – lietuvių Tauta serga nepagydoma liga. Tiesą sakant, man kartais atrodo, kad pasyviai ar netgi sąmoningai kolaboruojanti su išsigimusia valdžia visuomenė neverta net gailesčio. Ypač po pernai sužlugdyto Referendumo dėl žemės. Pagaliau, juk ne kažkokie „žydrieji žmogeliukai“ balsavo Vilniuje už merą liberalą R.Šimašių arba už Europos Parlamento nariais tapusius pokerio lošėją A.Guogą ir V.Landsbergio anūką G.Landsbergį. Už tuos politikierius balsavo Lietuvos Respublikos piliečiai, mūsų tautiečiai?!.. Būtent tokiu neatsakingu elgesiu ištisos tautos pasmerkia save pražūčiai.

Vis dar tikiuosi, kad įvyks persilaužimas ir tikrieji Tautos patriotai pagaliau supras, jog tarp Lietuvos ir čia veikiančios Tautai priešiškos valstybės yra didžiulis skirtumas. „Valstybė baigėsi, laikas gelbėti Tautą!“ – toks turėtų būti Lietuvos patrioto, disidento šūkis. Ar galima su tuo nesutikti? Juk Tauta kuria valstybę, o jeigu Tauta išsivaikščios, tada apskritai nebus ir valstybės. Be radikalių permainų, pačių radikaliausių, kokias tik galiu įsivaizduoti, mūsų Tauta ir Tėvynė yra pasmerkta. Tik nereikia savęs apgaudinėti, kad staiga įvyks mistiškas stebuklas ir kažkaip savaime viskas pasikeis. Dabartinė valstybė, mano giliu įsitikinimu, prarado moralinę teisę egzistuoti.

Tokią valstybę, kokia šiandien matome Lietuvoje, reikėtų griauti ir iš pagrindų perstatyti, pradedant nuo LR Konstitucijos reformos. Būtent tai prieš keletą metų siūlė „valstybininkų“ klano nuverstas prezidentas Rolandas Paksas. Naujos Konstitucijos kūrimas ir įgyvendinimas turėtų tapti nacionaliniu projektu, kuris valstybę pagaliau atgręžtų į žmogų. R.Paksas pasakė labai teisingus žodžius: „Kai valstybė nusigręžia nuo žmonių – žmonės nusigręžia nuo valstybės! Tai – istorinis dėsningumas, nuolat pasikartojantis ten, kur valdžia nepaiso daugumos interesų ir lūkesčių“.

Lietuva iš valdininkų ir politikų užvaldytos valstybės turėtų tapti demokratine valstybe, tarnaujančią žmonėms Trečiąja Respublika. Tiesioginė demokratija – pati svarbiausia Trečiosios Respublikos pamatinė dalis. Tai reikštų piliečiams tarnaujančios valdžios įtvirtinimą, sprendimų galios perėmimą iš „valdžiažmogių“ ir atidavimą pilietinei visuomenei. Būtent šio tikslo lietuviams reikėtų siekti. Na, o praėjusius du dešimtmečius apskritai gal netgi reikėtų nubraukti, kaip nepavykusį eksperimentą, ir viską pradėti nuo pradžių. Radikaliai!.. Kito kelio lietuvių Tautos išsigelbėjimui, man regis, jau nėra.

Gerai, kad Lietuvoje dar yra žmonių, aiškiai suvokiančių kritišką situaciją ir nebijančių „pūsti prieš vėją“, „plaukti prieš srovę“. Kaip žinia, disidentai rusofobiškoje Lietuvoje nėra populiarūs, jie vadinami „vatnikais“, „koloradais“, „Kremliaus agentais“. Palyginti nedaug besipriešinančių SISTEMAI beliko, tad nuoširdžiai linkiu jiems sėkmės ir stiprybės!..

Kaip žinia, esminėms permainoms reikia laiko, ne viskas iškarto gaunasi, tad būtina kantriai žengti žingsnį po žingsnio. Šiame kelyje praverčia ne sprintas, o maratonas, kurio dalyviai – Lietuvai pasišventusieji, atrandantys savyje ryžto ir drąsos „pūsti prieš vėją“. Įžymi antropologė Margaret Mead teigė: „Niekuomet nemanykite, kad maža grupelė išmintingų ir savo reikalui atsidavusių žmonių negali pakeisti pasaulio. Iš tikrųjų tiktai tokios grupelės ir įgyvendino esminius pokyčius šiame pasaulyje!..“.

Šiuo metu Lietuvoje, galima sakyti, nėra nė dešiniųjų, nė kairiųjų, yra tik veikianti SISTEMA ir jos priešai. Neverta kalbėti apie kapitalizmą, komunizmą, socializmą, liberalizmą, nacionalizmą, konservatizmą ar dar kažkokį „izmą“, nes visa tai yra tapę abstrakcijomis. Viskas susiliejo į SISTEMĄ, veikiančią lyg vėzdas. Lietuvos žmonėms leidžiama besąlygiškai paklusti ir to vėzdo bijoti. Būtent tai šiandien mes matome Lietuvoje. Esančią santvarką ir valstybę galėčiau palyginti su sisteminiu VĖZDU, kuriuo mušama Tauta.

Vienas JAV tėvų-įkūrėjų Tomas Džefersonas teigė: „Kai neteisingumas tampa teise, pasipriešinimas tampa pareiga“. Nesusitaikymas su blogiu, apskritai su bet kokiomis blogio apraiškomis, aktyvus priešinimasis, nepasidavimas blogiui – tebus mūsų kasdienė kova!..

Prisiminkime filosofo Edmundo Berko žodžius: „Kad šalyje įsiviešpatautų blogis užtenka to, kad geri žmonės nieko nedarytų“. Jeigu susiduri su blogiu, privalai jį stabdyti visais įmanomais būdais, priešingu atveju, tampi nusikaltimo bendrininku. Mano giliu įsitikinimu, šiandien Lietuvoje doras, pilietiškas žmogus negali sėdėti sau ramiai „ant tvoros“ ir abejingai dairytis aplinkui. Kiekvienas turime apsispręsti – kurioje „tvoros“ pusėje privalu būti, su valdžia ar prieš valdžia?..

Lenkijos rašytojas Brunas Jasenskis vienoje savo knygoje labai gerai pasakė: „Nebijok priešų – blogiausiu atveju jie gali tave užmušti, nebijok draugų – blogiausiu atveju jie gali tave išduoti. Bijok abejingųjų. Nors šie neužmuša ir neišduoda, bet, jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės“. Beje, didysis italų poetas Dantė Aligjeris irgi apie tai rašė: „Karščiausios liepsnos pragare skirtos tiems, kurie per didžiuosius moralinius išbandymus laikėsi neutralumo“…

Kai Tautos laukia didysis išbandymas, abejingumas ir neutralumas absoliučiai nepateisinamas!.. Tarkim, jeigu koks nors žmogus galvoja esąs neutralus, anksčiau ar vėliau, tarsi savaime atsiduria priešų pusėje. O mūsų priešai būtent to labiausiai ir nori, kad kuo daugiau žmonių būtų neutraliais, pasyviais, abejingais…

Prisimenu, kažkada jaunystėje į vieno Maskvos kagėbisto klausimą – „Kodėl mes, disidentai, esame tokie užsispyrę ekstremistai?“, – atsakiau – „Ekstremalios gyvenimo sąlygos mus tokiais padarė“. Vis tiktai, anais „blogais“ laikais gyvenimo sąlygos tikrai nebuvo tokios ekstremalios, kaip šiandien, neva „gerais“ laikais!.. Šiandien, net ir labai norėdamas, aš negalėčiau nebūti ekstremistu, kai viskas aplinkui absoliučiai ekstremalu. Na, o laikant save realistu, vertėtų prisiminti 1968 m. Prancūzijos kairiųjų protestuotojų populiarų šūkį: „Būkime realistai – reikalaukime neįmanomo!“.

Būtent taip prieš dabartinę Sistemą, vadinamą „Naująją Pasaulio Tvarką“, reikėtų kovoti – absoliučiai be kompromisų, maksimalistiškai. Arba „naujoji“ santvarka mus nugalės, arba mes ją nugalėsime. Kito varianto ar kompromisinio taikaus sugyvenimo su globalistiniu priešu nėra ir negali būti. Man visiškai nesvarbu, kas „Naująją Pasaulio Tvarką“ sugriaus – rusai, kinai, musulmonai ar iš kosmoso atskridę „marsiečiai“ – svarbiausia tai, kad tokiai globalistų „tvarkai“, žūtbūt, reikia priešintis ir ją griauti!..

Pilietiškam žmogui nėra kito pasirinkimo, jis privalo būti kovotoju. Tai nereiškia, kad kiekvienas turėtume paimti ginklą į rankas. Kova būna įvairi. Ne paslaptis, jog šiandieninis karas – pagrinde informacinis karas. Kaip sakė Vinstonas Čerčilis: „Kas valdo informaciją – valdo visą pasaulį“.

Galinga „Naujosios Pasaulio Tvarkos“ propagandinė mašina ženkliai sąlygoja žmonių sąmonę. Tokia santvarka gyvuoja melo ir klastos pagalba. Ypač daug melo ir demagogijos šiandien liejasi iš valdžios tribūnų!..

Kaip bet kuris karas, taip ir informacinis, reikalauja aukų. Informaciniame kare žalojamas ir žudomas žmonių kritinis mąstymas, aukas paverčiant tarsi užhipnotizuotais zombiais. Tokiai prievartai būtina priešintis. Lietuvoje vyksta blaiviam protui sunkiai suvokiami dalykai. Situacija tik dar labiau blogės. Esu teisus ar klystu – parodys ateitis…

— Ir vis tiktai, kodėl gi valdžiažmogių bei sisteminės žiniasklaidos dezinformuojami Lietuvos žmonės nenori girdėti tiesos?

— Žmonės nieko nenori girdėti, jie tiesiog bijo karčios tiesos, galinčios sugriauti jų iliuzijas. Kai išgirstu su kokia euforija Lietuvoje daugelis taria – „mūsų prezidentė“ – mane tokie Raudonosios Dalios liaupsinimai tiesiog vemt verčia!.. Vokiečių dramaturgas Bertoldas Brechtas rašė: „Trata būgnai – avinus skerdyklon veda. Odą būgnams duoda patys avinai…“. Kažkada buvo sukurtas filmas, Vaižganto kūrinių ekranizacija, kuris vadinosi „Tas prakeiktas nuolankumas“. NUOLANKUMAS – man itin atgrasus mūsų Tautos bruožas.

Jeigu informaciniame kare kažkas „šaudo“ į mus, tai gindamiesi turime „atsišaudyti“. Kaip teigė žymus Amerikos rašytojas Ly Haris, šiuo atveju tėra vienintelis kelias – priimti iššūkį: „Jeigu tavo priešai atkakliai siekia karo, primeta jį tau, tada tiesiog nebelieka kito pasirinkimo, tu privalai kovoti tame kare. Ne tu, o tavo priešas nusprendžia, kas yra gyvenimo ir mirties klausimas!..“. Tokia yra realybė, kurią mes priimame, nuo jos nesislepiame, kiekvienas pagal išgales šiame kare dalyvaujame.

Deja, šiame kare esame ne kareiviai, greičiau partizanai, nes tenka kovoti su nepalyginamai stipresniu ir gausesniu priešu, su taip vadinama „Naująja Pasaulio Tvarka“. Šiuo atveju tenka būti diversantais, galvojančiais ne apie galutinę pergalę, bet apie kasdienines, nedideles pergales. Kaip sakoma, geriau žvirblis rankoje, negu erelis padangėje.

Geriau per metus pasiekti 365 mažas pergales, negu siekti vienos didelės ir nieko išvis nepasiekti. Čia kaip partizaniniame kare, nuvertei nuo bėgių priešo traukinį, susprogdinai tiltą, nors ir per nedidelę upę, galima sakyt, pasiekei pergalę. O juk tokiomis mažomis pergalėmis artėjama prie didelės PERGALĖS.

— Gerai žinome, norint laimėti rimtą kovą, pirmiausia būtina SUSIVIENYTI!..

— Deja, Lietuvoje netgi disidentai dažnai elgiasi priešingai: „du lietuviai – trys partijos“. Aiškiai matau, daugelio asmeninės ambicijos tokios didelės, tarsi vienas kitam saulę užstotų. Tokiems vertėtų prisiminti, ko prašė filosofas Diogenas, statinėje sėdėdamas, kad saulės vieni kitiems neužstotumėte!.. Visi atskirai pernelyg susireikšminę, ambicingi kovotojai su sistema. Tačiau kol bus kiekvieno atskirai, kaip asmenybės, savęs ir tik savęs kėlimas aukštyn, tol jokio reikšmingesnio opozicinio judėjimo Lietuvoje tikrai neatsiras.

Bus tik, kaip lietuvių literatūros klasikas Juozas Baltušis sakė, skalsu kalbos. Per savo didžiulius ego žmonės vienas su kitu nesusikalba, neranda nei kompromisų, nei sąlyčio taškų. Išties blogai, kai disidentai galvoja ir kalba ne apie tarpusavio panašumus, ne apie tai, kas galėtų apjungti ir vienyti, bet apie skirtumus. O tuo tarpu sisteminiai konservatoriai, liberalai ir socdemai – kuo puikiausiai tarpusavy sutaria, mat šiandien visus juos „rusai puola“. Kaip matome, dabar šitie rusofobai Lietuvoje yra labai vieningi.

Tik pažiūrėkim, kokia vienybė politikoje gali būt tarp konservatorių, socialdemokratų ir liberalų? Juk tai prieštarauja tradicinėms politinio žaidimo taisyklėms, kai tokios skirtingos partijos vieningai veikia. Tačiau Lietuvoje sisteminių partijų vienybė akivaizdi, visų jų tikslai vienodi: tarnaujant užsienio ponui pražudyti Lietuvą…

— Retoriškai galėtume paklausti – tai kodėl gi nėra vienybės tarp antisisteminių jėgų, kurių tikslas priešingas – tarnauti Tautai ir išgelbėt Lietuvą?!..

— Deja, tenka pripažinti, jog šiuo metu Lietuvoje apskritai nėra rimtos opozicijos. Neverta net kalbėti apie „tautininkų“ lozungais besidangstančią kišeninę opoziciją, nes tai tiesiog užsimaskavę landsbergistai…

Daugelis gerai prisimena žinomo rusų bardo Bulato Okudžavos dainą – „Susikibkim rankomis, draugužiai, kad nepražūtume pavieniui“ (rus. „Возьмёмся за руки друзья, чтоб не пропасть поодиночке“). Jeigu vieni kitų nepalaikysime ir tarp disidentų nebus tvirtos vienybės, tikrai prapulsime, nieko, visiškai nieko realiai nepasiekę. Būtina užmiršti tarpusavio nesutarimus, skirtumus, ambicijas. Šiandien mums būtina telktis ir vieningai daryti viską, kas įmanoma, siekiant sustabdyti beprotybę Lietuvoje, kol dar valdžiažmogiai neišprovokavo karo! O jeigu nepavyks to padaryti – tai bus didžiausia tragedija lietuvių Tautos istorijoje!..

Dviejų nuomonių šiuo klausimu tikrai negali būti. Tiesiog būtina konsoliduoti opozicines jėgas! Jeigu to nedarysime, mūsų Tautos priešai ir toliau valdys Lietuvą. Argi ne akivaizdu, valdžiažmogiai Lietuvoje jau seniai dirba svetimos šalies labui?!.. Lietuva jiems tarsi neegzistuoja ir turi būti kuo greičiau sunaikinta, nes to reikia Amerikos globalistams. Amerika nori kariauti prieš Rusiją ir jeigu kariaus, tai iki paskutinio lietuvio…

Net ir tokioje kritiškoje situacijoje neturime nuleisti rankų, budėkime, kovokime, vienykimės… Poetas Kazys Boruta viename savo eilėraštyje teigia: „Gyvena tiktai tas, kas kovoja“. Tikrai verta dėl to gyventi ir už ją kovoti, už mūsų Tėvynę Lietuvą!..

— Dėkoju už pokalbį.

Juozas IVANAUSKAS
Visą „Laisvas laikraštis 2015.03.28 “ numerį galite atsisiųsti iš čia: http://sauksmas.lt/pdf/2015.03.28.pdf

Leave a Reply