Valdas Anelauskas: „Propagandiniame kare Lietuvą rusai vis puola ir puola, bet taip ir neužpuola, o tuo tarpu tautiečiai masiškai bėga iš Lietuvos!..“

Nors tautiečių EMIGRACIJA kurį laiką buvo traktuojama kaip natūralus ir netgi pozityvus reiškinys, siejamas su atsivėrusiomis galimybėmis žmonėms laisvai keliauti po pasaulį, pasisemti patirties, jaunimui studijuoti Europos ar JAV universitetuose, tačiau ilgainiui paaiškėjo, jog tai  yra iš ties opi ir sunkiai išsprendžiama „rusų puolamos“ Lietuvos problema, vienaip vertinama politikų ir visai kitaip pačių emigrantų:

tremtis„Lietuvai, kaip niekad anksčiau, gresia išnykimas, mūsų Tauta jau ir dabar katastrofiškai sparčiai nyksta! Gyventojų šalyje kasmet sumažėja dešimtimis tūkstančių!..Esama padėtis mūsų Tėvynėje, mano nuomone, beveik katastrofiška!.. Šis pojūtis, net ir per didžiulį atstumą stebint Lietuvą, man absoliučiai tikras. Be abejo, pirmiausia nerimą kelia daugiau nei metus laiko šalyje vykdoma arši karo kurstymo propaganda, masinė psichozė „rusai puola“. Neapykanta kaimyninei Rusijai grindžiama užsienio politika man atrodo tarsi kažkoks „durnių laivas“. Visa tai matant apima tiesiog pasišlykštėjimas, Lietuvoje ištikrųjų vyksta blaiviu protu sunkiai suvokiami dalykai. Man gėda dėl tokio agresyvaus propagandinio melo užvaldytos mūsų Tėvynės, labai gėda ir labai skaudu!..“, – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ – „Lietuva jau peržengė demografinio nykimo ribą, šalyje vyksta sparti depopuliacija!..“ teigia Amerikoje štai jau kelis dešimtmečius gyvenantis lietuvis Valdas ANELAUSKAS.

———————————————————————————————————————

Ankstesniame interviu, aptariant demografinę situaciją Lietuvoje, teigėte, jog masiškas lietuvių bėgimas iš šalies pasiekė nacionalinės katastrofos mastą, kad emigracija – tai pražūtis tautai. Buvo toks laikas, kai svetimi lietuvius trėmė, tai dabar tautiečiai „išsitreminėja“ patys save?..

IMG_0185— Esu palyginęs žuvusių pokario partizanų ir savižudžių dabartinėje Lietuvoje skaičius. O jeigu palygintume masinę tautiečių emigraciją su Stalino laikų trėmimais, tai per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuva gyventojų prarado nepalyginamai daugiau nei pokario metais. Per visą tremčių laikotarpį, pradedant nuo 1941 metų birželio, na ir žinoma 1945-1952 metais, iš Lietuvos buvo išvežta 132 tūkstančiai žmonių, apie 28 tūkstančiai tautiečių tremtyje žuvo, o kiti vėliau sugrįžo į Tėvynę. Dabar gi, Statistikos departamento oficialiais duomenimis, nuo 1990 metų prarasta 798 tūkstančiai, t. y. apie penktadalis Lietuvos gyventojų! Dauguma besidarbuojančių užsienio šalyse tautiečių kažin ar kada nors besugrįš į Tėvynę, nes mano, jog niekas čia jų nelaukia išskėstomis rankomis…

Suprantama, yra didžiulis skirtumas tarp šiuolaikinių emigrantų savanoriško išvykimo darbuotis, tarkim, į Airiją ar Angliją, ir tarp lietuvių, tremiamų gyvuliniuose vagonuose į Sibiro platybes. Tačiau statistika, kaip žinia, mokslas „sausas“ ir į „emocinius niuansus“ neatsižvelgia. Statistikoje svarbu skaičiai ir tiktai skaičiai, bylojantys, jog būtent dabar (o ne tarybiniais metais) žmonių praradimo skaičiai Lietuvoje ženkliai didesni, tiek mirusiųjų, tiek ir išvykusiųjų svetur, kitaip sakant, prarastų lietuvių.

O apskritai, koks skirtumas, kaip mūsų tautiečiai buvo prarasti, svarbiausia, kad per kelis dešimtmečius Lietuva neteko penktadalio gyventojų. Argi tai ne šiuolaikinė tremtis?!.. Manau, tuo ir skiriasi ES nuo TSRS, kad anksčiau iš Lietuvos žmonės buvo tremiami, o dabar iš Lietuvos bėgama…

Jeigu anksčiau Lietuvoje buvo akivaizdus gyventojų prieaugis, tai dabar katastrofiškas mažėjimas?

 — Lietuvos istorinę demografiją paskutiniu metu aš rimtai studijavau, todėl gerai žinau: nepaneigiamas faktas yra tai, jog, nežiūrint į visus trėmimus ir gulagus, 1939 – 1989 metais gyventojų Lietuvoje ženkliai padaugėjo. Tai yra, 1939-tais čia gyveno 2 880 000, o 1989 metais – 3 690 000 žmonių. Taigi beveik milijonas prisidėjo! Taip skelbia oficiali demografinė statistika, šiuos skaičius nesunkiai galima surasti internete.

Kaip žinia, gyventojų skaičiaus didėjimas Lietuvoje buvo ne toks, kaip Latvijoje ar Estijoje, kur atvyko gyventi daug rusakalbių svetimtaučių. Tik Lietuvoje dauguma gyventojų visada buvo ir (kolkas) tebėra lietuviai. O kur mūsų tauta, kaip „Dėdulė“ V. Landsbergis pasakytų, „ištrūkusi iš Rusijos lokio glėbio“, per 25 metus nuėjo, tai mes dabar aiškiai matome ir gerai žinome. TSRS buvome 50 metų ir nepražuvome. Manau, būtume dar 50 metų nepražuvę, darbšti lietuvių tauta tikrai būtų išlikusi, bet štai per pastaruosius 25 metus lietuviai „laisvoje ir nepriklausomoje“ Lietuvoje pradėjo sparčiai nykti, o per ateinančius 25 metus gal jau ir visai išnyks. Jeigu ne per 25 metus, tai per 50 ar 60 metų tikriausiai!..

Aš visiems sakau, juk čia labai paprasta aritmetika, tereikia paskaičiuoti: jei kasmet iš Lietuvos „evakuojasi“ vidutiniškai apie 40 tūkstančių žmonių, tai per dešimt metų Lietuva neteks beveik pusės milijono, per dvidešimt – milijono gyventojų, per 40 – dviejų milijonų, per 60 – trijų… Be to nepamirškim, kad mirtingumas šalyje didesnis už gimstamumą. Ir jeigu dabar oficialiai yra beveik trys milijonai gyventojų, tai 2075 metais, kaip kažkada sakė Suslovas – „Lietuva bus be lietuvių“ arba, geriausiu atveju, visą lietuvių tautą bus galima sutalpinti į Marijampolės didumo miestą. Dabar daug kam atrodo, jog tai tolima ateitis, bet, tarkim, 1955 metais Lietuvoje gyvenusiems juk irgi atrodė, kad 2015 metai – labai tolima ateitis…

Žodžiu, mano demografinės prognozės yra kurkas niūresnės, negu Europos Komisijos ar „Eurostato“. Betgi aš nesu vienišas pesimistas, daug kas panašiai mūsų tautos ateitį šiandien įsivaizduoja. „Lietuvių tauta išnyks ne per 200 metų, o daug greičiau, nes šiuo metu procesai vyksta nepaprastai greitai. Kas buvo prieš dvidešimt metų, tai nepalyginsi dabar“, – prognozuoja visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys, kuris, beje, tik patvirtina filosofo Arvydo Šliogerio nuomonę – „Lietuva neturi jokios ateities, nei geros, nei blogos“…

Pamenu, internete kažkas kandžiai yra pasakęs: „Norint įvardyti, kas darosi Lietuvoje, geriausia būtų vartoti ne lietuviškus, o užsienio kalbų žodžius, pradedant nuo švelnaus vokiško „kaput“, baigiant taiklesniu rusišku keiksmažodžiu…“.

Manau, dviejų nuomonių demografijos klausimu būti negali, nes Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta šiandien akivaizdžiai žūsta. Propagandiniame kare Lietuvą rusai vis puola ir puola, bet taip ir neužpuola, o tuo tarpu tautiečiai masiškai bėga iš Lietuvos!..

Prieš keletą metų, kai konservatoriai buvo valdžioje, o vyriausybės premjeru buvo Andrius Kubilius, girdėjau tokį anekdotą: kartą Kubilius pasiguodė Putinui, kad nėra iš kur pinigų paimti, nes diržai jau visai suveržti, o Putinas jam pasiūlė : „Tu man Lietuvą parduok, tai ir iš krizės išeisi, ir rytdienai pinigų liks“. Kubilius suklusęs pasiteiravo Putino: „O kokios Lietuvos tu norėtum – su lietuviais, ar be jų?“ Aišku, Putinui kur kas geriau Lietuva be lietuvių, nes šie labai aršūs, su jais daug problemų (lietuviai, suprask, netgi Tarybų Sąjungą sugriovė). „Jeigu be lietuvių, tuomet dar porą metelių teks palūkėti…“ – atsiduso premjeras A.Kubilius… Būtų juokinga, jeigu šis juokas nebūtų pro ašaras…

Vis tiktai įdomu, kuo remiantis sakoma, jog lietuvių išvykimas iš šalies gerokai viršija vadinamuosius migracijos standartus?

— Šiuo metu pasaulyje gyvena per 7 milijardus žmonių. Suvienytų Nacijų Organizacijos duomenimis, migracijos srautai pasaulyje vidutiniškai sudaro apie 3 procentus žmonijos. Būtent trys procentai visų gyventojų ir yra pasaulinis migracijos vidurkis. Turime žinoti, tokia yra migracijos norma arba standartas, o kur viršijama ši riba – padėtis jau nėra normali, bet problematiška.

Tik palyginkime 3 proc. normą su emigracija iš Lietuvos ir galime daryti išvadą. Nebūtų didelė problema, jeigu per 25 metus iš Lietuvos būtų išvykę, tarkim, apie 100 tūkstančių žmonių, tai normos ribose. Bet kadangi nuo 1990-ųjų gimtinę paliko apie 800 tūkstančių tautiečių, daugiau nei penktadalis gyventojų, tai emigracija iš Lietuvos apie aštuonis kartus viršija lygį, kuris laikomas nepavojingu šalies ateičiai!..

Kartoju, nepamirškime, kad Lietuvoje nėra natūralaus prieaugio, miršta lietuvių kasmet daugiau nei gimsta. Jeigu net didelėms šalims tokio masto emigracija būtų ganėtinai rimta problema, tai miniatiūrinei Lietuvai, kur kiekvienas žmogus turėtų būti aukso vertės, tai išties jau yra demografinė katastrofa!..

Nejau manote, pasaulyje nėra kito tokio krašto, iš kurio per palyginus trumpą laiką būtų emigravęs toks didelis gyventojų procentas?

— Nežinau, negaliu taip sakyti, nes neturiu tikslių duomenų apie kitas šalis. Tačiau pasiremsiu Lietuvos eksperto Dainiaus Paukštės nuomone: „Aš nežinau tokios kitos šalies – kitur turi įvykti gamtiniai kataklizmai, drebėjimai, karai ir visa kita, kartu sudėjus. O mūsų krašte taikos metais, kai mes galėtume vystytis, dirbti ir tvirtinti savo valstybę, žmonės, deja, renkasi išvykimą…“.

Emigrantų srautas iš Lietuvos dabar jau prilygsta pabėgėlių srautui iš karo apimtos šalies. Ko gero, net iš Afganistano, kur karas vyksta, arba iš Irako, Libijos, Sirijos – taip masiškai žmonės nebėga, kaip dabar iš Lietuvos. Nežinau tikslių skaičių, kiek žmonių ir iš kur bėga, tačiau esu įsitikinęs, imant pagal bendrą gyventojų skaičių ir procentą kiek žmonių emigruoja, tai Lietuva, ko gero, tikrai aplenktų Iraką ar Afganistaną. O juk Lietuvoje, kaip ne kaip, vyrauja taika, nėra nei karo, nei realaus bado ar pavojaus žmonių gyvybei…

Seniai žinomas faktas, kad emigracija iš Lietuvos muša Europos Sąjungos rekordus nuo pat 2004-ųjų gegužės. Skaičiuojant vadinamąjį migracijos saldo pagal tai, kiek emigrantų tenka tūkstančiui gyventojų, Lietuva net ir ekonominio pakilimo metais buvo daugiausiai gyventojų netenkanti valstybė iš visų ES šalių, gerokai lenkianti kitas Rytų Europos šalis, nors ten ekonominės-socialinės sąlygos labai panašios.

Man atrodo, labai daug ką pasako net ir šios dvi delfi.lt portale publikuotų straipsnių antraštės: „Mėsos perdirbėjai: dėl emigracijos mažėja ir valgytojų“ , „Aludariai skundžiasi: emigracija ir nekylantys atlyginimai smukdo rinką“…

Regis, oficialioji statistika negali atspindėti realios padėties Lietuvoje. Oficiali statistika fiksuoja tik dalį išvykstančių svetur darbuotis ir gyventi žmonių, o tikrieji skaičiai, matyt, gerokai didesni arba svyruojantys?

— Manau, tikrojo dabartinės emigracijos iš Lietuvos masto nesuvokiame netgi pasitelkdami statistiką, tiktai spėliojama, kiek žmonių emigravo. Tikslaus emigravusiųjų skaičiaus nėra ir negali būti, kadangi ne visi išvykstantys ar sugrįžtantys tai deklaruoja. Anksčiau oficialiai apie išvykimą iš Lietuvos deklaruodavo palyginti nedidelė dalis emigrantų. Išvykimo iš šalies deklaravimas daugeliui tapo aktualus tik 2010 metais, kai atsirado prievolė nuolatiniams gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Būtent ši aplinkybė labai suaktyvino išvykimo deklaravimus. Kadangi nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje anksčiau, 2010 metais buvo užfiksuotas labai įspūdingas išvykusiųjų skaičius – net 83 tūkstančiai! Tai anaiptol nereiškia, kad visi piliečiai būtent tais metais ir išvyko iš Lietuvos.

Nežinia kodėl visuomenei dažniausiai pateikiama dozuota arba dalinė informacija apie emigraciją? Vieni kalba apie situaciją Lietuvoje nuo 1990 metų, kiti nuo 2000-jų, dar kiti – nuo 2004 ar nuo 2007 metų. Susidaryti objektyvią nuomonę, siekiant išsiaiškinti realią situaciją, kaskart darosi vis sunkiau?

— Kaip ten bebūtų, tie skaičiai labai iškalbingi. Pavyzdžiui, neseniai paskelbti duomenys, kad vien per pirmąjį Lietuvos buvimo Europos Sąjungoje dešimtmetį Lietuva „susitraukė“, neteko beveik pusės milijono gyventojų – 441 tūkst. žmonių. Panašiai tiek Lietuvos sostinėje Vilniuje gyventojų (2014 metais Vilniuje gyveno 540 tūkstančių). Įsivaizduokim, jeigu visi Vilniaus gyventojai staiga išvyktų, tai miestas ištuštėtų ir atrodytų kaip Černobylis!..

Be abejo, pačioje sostinėje gyventojų nemažėja, kaip tik priešingai, bet užtai sparčiai mažėja kituose Lietuvos miestuose, o Kaune – tiesiog katastrofiškai. Kauniečių skaičius per pastaruosius dešimt metų sumažėjo daugiau nei 65 tūkstančiais, lyginant su kitais Lietuvos miestais, tai yra pats didžiausias praradimas. Kaunas per 25 „nepriklausomybės“ metus neteko virš 100 tūkstančių gyventojų, nežiūrint, jog tai pats patriotiškiausias Lietuvos didmiestis?!.. Klaipėdoje padėtis irgi panaši. Šiauliams, oficialiai turintiems 107 tūkstančius gyventojų, artimiausiu metu gresia didmiesčio statuso praradimas. O penktam pagal dydį Lietuvos miestui Panevėžiui statistika labai negailestinga: sumažėjus gyventojų skaičiui, 2012 metais Panevėžys neteko didmiesčio statuso, ten nebelikus nė 100 tūkstančių gyventojų.

Sparčiai tuštėjo ir mažesni šalies miestai. Dar po gero dešimtmečio jiems gresia visiškas ištuštėjimas. Gerai prisimenu, ką mano paskutinio apsilankymo Lietuvoje metu pasakė viena marijampolietė, žinoma gydytoja, kai aš pagyriau pro jos kabineto langą matomą gražiai sutvarkytą miesto parką. Tą kart ji man pasakė: „Kas iš tų naujų gražių suoliukų parke, jei neužilgo Marijampolėje jau nebus kam ant jų sėdėti!..“.

Kiekvienais metais pasigirsta Statistikos departamento pranešimai: „Ką tik netekome Utenos… netekome Jonavos, Marijampolės ar dar kokio miesto…“. Dėl emigracijos Lietuva kasmet netenka apie 40 tūkstančių gyventojų, maždaug tiek, kiek žmonių gyvena Marijampolėje. O jeigu taip kasmet neteksime po Marijampolę, kas beliks iš Lietuvos?!..

Jei pusė milijono žmonių per dešimtmetį pabėgtų, sakykim, iš Lenkijos, Rusijos ar Ukrainos, tai gal ten net nepasijaustų, bet kadangi 1989 metais Lietuvoje tebuvo 3,7 mln. gyventojų, toks masiškas žmonių bėgimas gręsia Lietuvai tikrų tikriausia demografine katastrofa!.. Išliekant panašiai tendencijai ateityje neišvengiamas tautos ir valstybės kolapsas. Teisingai pastebėjo amžinatilsį rašytojas Jonas Mikelinskas: „Šiandien emigracija virto tautos išnykimo prakeiksmu…“. Didžiausias bet kurios tautos turtas – žmonės. Lietuvos atveju, galima sakyti, kiekvienas emigruojantis lietuvis tarsi pasirašo po lietuvių tautos mirties nuosprendžiu…

Bene apmaudžiausia tai, kad Lietuvą palieka darbingi, veiklūs, išsilavinę, kūrybingi žmonės?

— Itin skaudžiai atsilieps Lietuvai vadinamasis protų nutekėjimas. Tai toks procesas, kai aukštos kvalifikacijos specialistai išvyksta gyventi ir dirbti į aukštesnio pragyvenimo lygio šalį. Negalėdami gimtinėje išgyventi, nematydami perspektyvų, išvažiuoja masiškai iš Lietuvos mokslininkai, medikai, inžinieriai, menininkai. Kadangi didėja talentingų specialistų iš Lietuvos paklausa užsienyje, tai natūralu, jog vis daugiau išsilavinusių, protingų, darbščių lietuvių susigundo ir išvažiuoja, suvisam palikdami savo šalį.

Tarkim, jauni gydytojai, tik baigę studijas, iškart kraunasi lagaminus, išvyksta į užsienį. Tokius noriai priglaudžia Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos ir kitų šalių ligoninės, kur darbo sąlygos ir atlygis, aišku, nepalyginami su Lietuvos!.. Mano žiniomis, daugybė Lietuvos studentų bei jaunų mokslininkų šiuo metu studijuoja ar stažuojasi užsienio universitetuose. Didelė jų dalis pasilieka užsienyje, tampa emigrantais.

Galima prognozuoti, jog Lietuvą vis labiau įtraukiant į Europos Sąjungos struktūras, protų nutekėjimas įgaus dar didesnį mastą. Mokslininkų bei tyrėjų asociacijos „Futura Scientia“ neoficialiais duomenimis, Lietuvą jau paliko apie 500 perspektyvių mokslininkų. Lietuva – nedidelė šalis, jeigu ir toliau emigruos mokslininkai, tai Lietuvos intelektinis potencialas menkės, lėtės technologinė pažanga, mokslo raida ir ekonomikos plėtra. Kultūra štai jau visai merdėja. Labai teisingai pastebėjo Kolumbijoje gyvenantis lietuvis mokslininkas Antanas MOCKUS, buvęs Bogotos meras ir kandidatas į prezidentus: „Emigracija – kaip savižudybė, nes su kiekvienu emigruojančiu žmogumi tauta praranda pajėgumą“.

Emigracija tarsi šluote iššluoja jaunus žmones iš Lietuvos, tad ateities perspektyvos, švelniai tariant, nekelia optimizmo?

— Statistikos departamento duomenimis, pagrindinę emigrantų masę sudaro jaunimas. Maždaug 60 procentų emigrantų – 20-30 metų amžiaus. Savaime suprantama, jaunimo emigracija turi labai neigiamos įtakos pirmiausia tokiems svarbiausiems dalykams, kaip šeimų formavimasis, gimstamumas, tautos sveikata. Galintys kurti šeimas, gimdyti vaikus, deja, išvyksta iš Lietuvos. O juk valstybė be vaikų – tai valstybė be ateities. Lietuvoje gimstamumas kasmet mažėja, o emigravusių lietuvių, kuriems užsienyje gimsta vaikai, skaičius auga. Per pastaruosius dešimt metų vien tik Anglijoje lietuvių šeimose gimė apie 17 tūkstančių vaikų. Pvz., 2011 metais tokia tendencija leido Anglijos lietuviams patekti į didžiausio emigrantų gimstamumo dešimtuką!..

Prarasdama jaunimą, Lietuva praranda ir savo ateitį. Tai atvirai pripažino 2013 metais buvęs prezidentės D.Grybauskaitės (o prieš tai ir V.Adamkaus) vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Nerijus UDRĖNAS: „Dabar turime Sąjūdžio vaikų kartą. 1990-1992 m., atgavus Nepriklausomybę, gimė daug vaikų – fiksavome demografinį bumą. Jeigu šie vaikai neras savo ateities Lietuvoje ir emigruos, mums tikrai bus daug sunkiau ir daug brangiau spręsti savo ateities problemas“. Teisingai pasakyta! Tačiau, užuot sprendęs Lietuvos problemas, kad „Sąjūdžio vaikams“ nereikėtų bėgti iš šalies, ponas Udrėnas dabar patarinėja Ukrainą valdančiai proamerikietiškai chuntai, kaip „įgyvendinti integraciją su Europos Sąjunga“…

Šiandien masiškai sparnus kelia ir ką tik Lietuvoje mokyklas baigę abiturientai, nematantys gimtinėje absoliučiai jokių perspektyvų. Dar 2010 metais labai aiškiai tai pripažino ir tuometinis Seimo narys Andrius ŠEDŽIUS: „Man tenka lankytis mokyklose, bendrauti su jaunais žmonėmis. Kai dvyliktokų paklausi, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį, 95 procentai sako, kad išvyks iš Lietuvos, nes nemato čia jokių perspektyvų“.

Lietuvos moksleiviai veržiasi studijuoti net ir į prasčiausius užsienio universitetus. Neseniai sužinojau, jog baigusieji užsienyje mokslus ir negavę darbo pagal specialybę, jaunieji emigrantai sutinka veikiau plauti indus kokiame nors restorane, kad tiktai nereikėtų grįžti atgal į Lietuvą!..

Dešimtys tūkstančių kasmet Lietuvą paliekančių jaunuolių svetur traukia ne tik dėl geriau apmokamo darbo. Sociologai aiškina, kad jaunimą išvažiuoti svetur skatina pesimizmas ir nusivylimas. Tai yra, gimtinę paliekantys jaunuoliai prisipažįsta visiškai nebetikintys geresnėmis ateities perspektyvomis Lietuvoje. Pažiūrėkite, interneto forumai tiesiog lūžta nuo nepatenkintų, nusivylusių, geresnio gyvenimo viltį praradusių jaunų lietuvių, nes dauguma jų tiesiog nemato savo ateities Lietuvoje…

Tad absoliučiai aišku, kodėl vis mažiau ir mažiau jaunuolių savo ateitį sieja su Lietuva, mat jaunimas apskritai nebetiki Lietuvos ateitimi!.. Prisimenant filosofo A.Šliogerio pasakytus žodžius, jie nemato Lietuvai jokios ateities – nė geros, nė blogos – išvis jokios!..

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2010 metais atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60 procentų jaunų lietuvių iki 29 metų amžiaus norėtų emigruoti į užsienį. Dešimt procentų teigė dar neturintys nuomonės šiuo klausimu ir tik 29,5 proc. tikino neketinantys emigruoti. Planavo emigruoti net 66,7 proc. pačių jauniausių respondentų (moksleiviai nuo 18 metų ir studentai), 15 procentų iš jų šiuo klausimu dar nebuvo apsisprendę.

Įdomu tai, kad jaunieji lietuvaičiai apskritai išsiskiria Europoje didžiausiu noru emigruoti. Kaip parodė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2006 metais atliktas sociologinis tyrimas, tikimybė, kad į kitą Europos Sąjungos šalį išvažiuos puikų išsilavinimą turintys 25-34 metų amžiaus lietuviai, yra net keturis kartus didesnė nei galimybė, kad savo šalį paliks tokį patį išsilavinimą turintys to pačio amžiaus čekai, vengrai, slovakai bei slovėnai.

Atrodo, Lietuvos vaikų sąmonėje įsišaknijusi emigracijos idėja! Gal kitaip ir negali būti, nes Lietuvos vaikai, europinės apklausos duomenimis, jaučiasi pačiais nelaimingiausiais Europoje. Kaip parodė 2013 metais atliktas tyrimas, net 42 procentai tėvų Lietuvoje įsitikinę, kad jų vaikai susikurti geresnį gyvenimą gali tiktai užsienyje. Taigi, beveik pusė tėvų savo vaikų ateitį sieja su emigracija!..

Kaip žinote, šiemet prasidėjo dar viena kampanija – jaunuolių šaukimas į kariuomenę. Privalomos karo tarnybos grąžinimas, be jokios abejonės, turėtų sukelti naują jaunimo emigracijos bangą?

— Matyt, emigracijos mastai iš Lietuvos vis dar nepatenkina „Naujosios Pasaulio Tvarkos“ kūrėjų lūkesčių, todėl ir reikėjo imtis tokių drąstiškų papildomų priemonių, siekiant emigraciją dar labiau paskatinti. Net neabejoju, jog suaktyvėjęs karybos, Lietuvos gynimo nuo „puolančių rusų“ bumas būtent šiam tikslui ir pasitarnaus.

Kadangi atliktos sociologinės apklausos parodė, kad 60 procentų (kai kuriose apklausose net iki 80 proc.) Lietuvos jaunimo nori emigruoti (didelė dalis rimtai tam ruošiasi), tai dabar atsirado išties rimta priežastis paskubėti krautis lagaminus. Tie, kurie lyg ir norėjo ar ruošėsi, bet nebuvo tvirtai apsisprendę, dabar jau tikrai tokiam žingsniui labai sparčiai turėtų apsispręsti. Ypač pasiklausius tūlo „tautininko“ Čekučio samprotavimų, kad „skystaklynius nusmuktakelnius“, nenorinčius kariauti už amerikonų „New World Order“ (Amerika gi kariautų prieš Rusiją iki paskutinio lietuvio), esą reikia „pasodinti į zoną 5-6 metams“ (būtent taip Čekutis pareiškė savo „Facebook“ puslapyje, o paskui ir per TV laidą pakartojo). Man sunku net įsivaizduoti jaunuolį, kuris tokios perspektyvos norėtų sulaukti gyvendamas Lietuvoje!..

Prieš keletą mėnesių teisingai pastebėjo viena žurnalistė: „Žvelgiant į tai, kas pastaruoju metu vyksta visuomenėje, atrodytų, surengtas sąmokslas prieš Lietuvos jaunimą“. Būtent ir man taip atrodo. Oficiali statistika labai aiškiai parodo, kad Lietuvos gyventojų emigracija, lyginant su pernai metais, per pastaruosius kelis mėnesius gerokai išaugo: 2014 m. kovo mėnesį emigravo iš Lietuvos 2941 žmogus, o 2015 m. kovo mėn. – 4188 žmonės; 2014 m. balandžio mėn. – 3003 žmonės, 2015 m. balandžio mėn. – 5106 žmonės. Pirmiausia pabėgs iš Lietuvos vaikinai, o paskui juos, savaime suprantama, ir merginos…

Betgi, sutikite, Lietuvoje girdime ir kitokių nuomonių, esą didėjanti jaunimo emigracija turi ir šviesiąją pusę: lietuviai užsienyje įgyja žinių ir įgūdžių, kuriuos galės panaudoti sugrįžę į Tėvynę, o jeigu ir negrįš, taip pat ne bėda, nes tie lietuvaičiai būtinai įsilies į globalų tautiečių tinklą, tapdami aktyviais Lietuvos pagalbininkais?..

— Gerai žinau, jog viešojoje propagandinėje erdvėje apie emigraciją dažnai kalbama ne kaip apie tautos tragediją, o kaip apie kažkokį privalumą ar netgi naudą valstybei. Emigracijos problemą apskritai gan dažnai bandoma tiesiog ignoruoti arba sumenkinti, teigiant, kad čia tėra laisvas asmenų judėjimas pasaulyje. Pastaruoju metu vis plačiau vartojamas terminas „mobilumas“. Štai, pavyzdžiui, anot Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesoriaus Vyčio Čiubrinsko, jeigu emigraciją pavadintume mobilumu, tada esą būtų daug lengviau žiūrėti į šią problemą. „Mobilumas yra kasdienybė, tai šiuolaikinio pasaulio veidas“, – aiškina tūlas profesorius.

Mano giliu įsitikinimu, bet kokia migracija (ar žmonių mobilumas) gali būti vertinama pozityviai tik tol, kol netampa masiniu reiškiniu. Jei per metus emigruotų, tarkim, vos keli tūkstančiai žmonių, galėtume teigti, kad jie gal nemėgsta pastovumo, yra labai mobilūs, ieško romantiškų nuotykių ir panašiai. Tačiau kai iš šalies kasmet išvyksta dešimtys tūkstančių gyventojų, tai kažkas toje šalyje yra negerai, labai negerai!..

Šiuolaikinių liberalių idėjų veikiami politikai ar šiaip įvairūs viešųjų erdvių „specialistai“ dažnai postringauja, kad lietuvių emigracija – vos ne gėris, nes žmonės tokiu būdu įgyja naujos patirties, turtėja kultūriniu požiūriu ir panašiai. Prisimenu, kaip „krizių premjeras“ Andrius Kubilius kartą pareiškė: „Nieko baisaus, kad jaunimas išvažiuoja. Užsidirbs pinigų, išmoks užsienio kalbą, baigs  studijas ir sugrįš“.

Sutikčiau, kad Lietuvai išeitų tik į naudą, jei pagyvenę užsienio šalyse lietuviai, vis dėlto, sugrįžtų atgal į Tėvynę. Betgi taip nėra, deja, dauguma tautiečių išvyksta net neatsigręždami!.. Iš neva „rusų puolamos“ Lietuvos emigravusieji žmonės, dauguma jų tikrai niekada čia nebesugrįš. Esu tuo absoliučiai įsitikinęs. Bet apie tai gal kitą kartą…

(Laukite tęsinio)

Juozas IVANAUSKAS

Leave a Reply