Valdžia nesiliauja bauginusi opoziciją

Rugsėjo 6 dieną apie pietus netikėtai paskambino Giedrius Grabauskas ir pasakė, kad jis dabar esąs Ukmergės areštinėje. Paklaustas už ką, atsakė, jog saugumas policijos rankomis trukdo dalyvauti renginyje nacizmo aukoms paminėti. O dabar policija neva šunų laukia, kad galėtų nuodugniai mašiną apieškoti.

Vakarop paaiškėjo smulkmenos. Pasirodo, rugsėjo 6 dieną grupė įvairioms kairiosioms antifašistinėms organizacijoms atstovaujančių kauniečių antifašistų – Socialistinio Liaudies fronto pirmininko pavaduotojas, ,,Lietuva be nacizmo” narys G.Grabauskas, nacistinių nusikaltimų tyrėjas Ch. Bargmanas, SLF narys, ,,Lietuva be nacizmo” Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas H.Juodiška ir aktyvus judėjimo ,,Vytis” narys R. Mikulėnas vyko į Ukmergę. Ten buvo numatyti du renginiai. Iš pradžių jie nuvyko prie Juozo Krikštaponio paminklo Ukmergės centre, ten padėjo satyrinį vainiką – ,,Prisiminkime žymų budelį Juozą Krikštaponį. Lietuvos piliečiai”.

paminklas Krikštaponiui

  • – Palauk, palauk, Giedriau, – pertraukiau pasakotoją. – Didelė dalis Lietuvos juk Krikštaponio atminimą gerbia, kaip kovotojo prieš okupacinę tarybinę valdžią… O ir jis pats, galabydamas tarybinius aktyvistus, tikriausiai manė, jog kovoja už laisvą Lietuvą (nuotraukoje – paminklas Juozui Krikštaponiui ir šio kovotojo prieš tarybų valdžią gerbėjų grupė).
  • – Na taip. Jis buvo Smetonos giminaitis. Veikiausiai taikius gyventojus žudė vardan idealų. Lygiai kaip ir Hitlerio naciai – jie juk žmones taip pat ne iš dyko buvimo milijonais skerdė, viskas buvo ideologiškai pagrįsta. Bet kaip baigėsi naciams? – Niurnbergo procesu. Po karo Krikštaponis buvo paskelbtas budeliu, kaip ir daugelis partizanų, “kovojusių už Lietuvos laisvę “(beje, panašiai kaip ir naciai), o dabar, pasikeitus politinei konjuktūrai – tapo didvyriu. Gal kartais ir naciai didvyriais bus paversti, kas žino? Bėda ta, kad žmonių skausmas ir kraujas nepriklauso nuo konjuktūros. Taikių gyventojų žmogžudystė visad liks žmogžudyste, nesvarbu, kaip tu ją bandysi dažyti – ruda nacizmo spalva, ar raudona bolševizmo, ar tautine trispalve bandysi pagražinti…
  • Be to, mes remiamės ne vien emocijomis. Prie paminklo perskaitėme Istorijos instituto pažymą apie J.Krikštaponį, joje pažymima, kad jis tikrai dalyvavo masinėse taikių žmonių žudynėse.
  • – Tai prie paminklo jus ir “supakavo”?
  • – Ne. Po pirmo renginio mūsų laukė Pivonijos miške prie Ukmergės. Ten 12 val. turėjo prasidėti nacizmo aukų minėjimas (1941 metais čia sušaudyta virš 10 tūkstančių Lietuvos piliečių). Tačiau nuvažiavus tik kilometrą nuo J.Krikštaponio paminklo, automobilį sustabdė policijos pareigūnai (tai įvyko 11. val.30 min). Iš pradžių jie pareiškė, kad vairuotojas pateikė įtartinus dokumentus, po to pastebėjo, kad galinėje sėdynėje sėdintys du keleiviai neprisisegė diržų. Tai yra smulkus pažeidimas, kuris paprastai apiforminamas vietoje per 10-15 minučių ir vėliau pažeidėjai per dvi savaites turi susimokėti baudas. Tačiau policijos pareigūnai pareikalavo vykti į komisariatą. Ten visi buvome pristatyti į rakinamas tarnybines patalpas, vėžlio greičiu forminami protokolai, nes neva strigo kompiuteriai. Galų gale pasirašius protokolus, pareigūnai pareiškė, kad išeiti negalima, reikia dar laukti , kol bus atvežti šunys, bus krata automobilyje. Po kurio laiko įvykdyta smulki krata, o mus visus nufotografavo, iš visų pusių…. Ir tik tada, po kelių valandų sulaikymo, mus paleido. Aišku, nacizmo aukų pagerbimo renginys jau buvo pasibaigęs.
  • – Panašu, kad policija gavo komandą jus bet kokiomis priemonėmis sustabdyti, kad jūs renginyje negalėtumėte dalyvauti?
  • – Be jokios abejonės. Nuo kada smulkūs pažeidėjai jau gabenami į policijos patalpas, ten po kelias valandas laikomi, ir dar vykdoma smulki automobilių krata? Aišku, kad slaptosios tarnybos davė komandą. Visi antifašistai susiduria su pastoviais persekiojimais. Šiais metais po teismus dėl tariamo įžeidimo tampytas žinomas antifašistas E. Balčiūnas (į teismą jį padavė Skirmantas Jankauskas). Pastaruoju metu persekiojamas ir H.Juodiška. Šiam kauniečiui grasinama, be to, neseniai policijos pareigūnai išlaužė jo buto duris (šiuo metu vyksta šio skandalingo įvykio tyrimas). O aš pats patiriu spaudimą iš slaptųjų tarnybų – rugpjūčio mėnesį kelis kartus man skambino saugumiečiai ir kvietė atvykti pabendrauti. Man atsisakius, sulaukiau ,,konkretesnio“ skambučio: paskambinęs saugumietis pradėjo atvirai priekaištauti dėl antifašistinės veiklos, teigė, kad tokia veikla skaldo visuomenę, neva nacistinių nusikaltimų tyrimas kelia grėsmę Lietuvos visuomenės stabilumui. Pokalbio gale saugumietis pareiškė: ,,Jei toliau vykdysite tokią veiklą, bus pasekmės“. Panašu, kad pasekmių jau sulaukta – antifašistų grupė buvo ciniškai sulaikyta, negalėjo patekti į nacizmo aukų minėjimą. Ko laukti toliau? Gal vėl į kovo 19 įvykius panašių kratų?

Praėjus pusmečiui nuo šių skandalingų įvykių, galime teigti, kad rezonansinės kovo 19 –kovo 25 d. kratos – tai provokacija prieš demokratinę Lietuvą. Taikių antifašistų, visuomenininkų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų grupė (J.Valiukėnas, G.Grabauskas, O.Titorenko, K.Voiška, K.Juraitis, Ž.Razminas, A.Litvinenko, V.Lekstutis, M.Bartašiūnaitė, V.Šustauskas, K.Sulikienė ir kt.) susidūrė su bauginimo akcija – pagrobta daug jų asmeninių bei su jų darbu ir visuomenine ar moksline veikla susijusių daiktų. Iki šiol daug pagrobtų daiktų negrąžinta. Be to, šie piliečiai ilgai buvo šmeižiami per TV kanalus, interneto portalus bei laikraščių puslapiuose. Kiek dar tęsis ši represijų kronika? Tai atviras klausimas.

Su

Giedriumi Grabausku kalbėjosi

Kazimieras Juraitis

Šauksmas

Leave a Reply