Valentinas Katasonovas apie Donaldą Trampą ir Federalinį rezervą

Žinomas Rusijos ekonomistas Valentinas Katasonovas šiandien paskelbė straipsnį„Donaldas Trampas ir Federalinis rezervas“. Autorius rašo, kad atakos į Federalinio rezervo (JAV FRS) vadovės Džanet Jelen (Janet Yellen) politiką tapo Donaldo Trampo priešrinkiminės kompanijos dalimi. Autorius nuomone, „Šiandien JAV FRS traukia ne tik Trampo, bet ir viso pasaulio verslo sluoksnių dėmesį. JAV ir pasaulio finansinių rinkas domina pagrindinis klausimas – kokia bus Federalinio rezervo procentinė norma?

or-42485

Nuo bazinė JAV FRS normos priklauso Amerikos bankų procentinės normos pagal aktyvo ir pasyvo operacijas, visų finansinių instrumentų procentinės normos. Kadangi JAV yra pasaulio finansinės sistemos centas, visos šios procentinės normos lemia pinigų srautų kryptis ir jų intensyvumą pasaulyje. Galiausiais jos veikia į valiutų kursų santykį su JAV doleriu“.
Iki 2008 metų procentinė JAV FRS norma nukrito iki lygio 0 – 0,25%. „Pinigai Amerikoje tapo beveik nemokami“, – pažymi Katasonovas. Ši „beprecedentinė JAV istorijoje beveik nemokamų pinigų epocha tęsėsi beveik 7 metus. 2015 metų gruodžio mėnesį JAV FRS procentinę normą pakėlė 0,25%. „Dabar federalinių fondų kaina tapo nuo 0,25 iki 0,50% ribose“, rašo autorius.
Straipsnio autorius pažymi, kad „Tai buvo įvykis, į kurį sureagavo visas pasaulis“, o „finansiniai srautai pasaulio rinkose ėmė gręžtis į JAV pusę“ ir „paaštrėjo kitų šalių ekonomikų problemos, tarp jų Kinijos“. Imta kalbėti, kad JAV FRS procentinė norma bus keliama iki 3,0 – 3,5%. Tačiau to neįvyko. Valentinas Katasonovas sako, kad tai galima paaiškinti dvejomis priežastimis: „Pirmiausiais, finansinė situacija Amerikoje ir pasaulyje šiandien primena tą, kuri buvo 2007 metais, pasaulio finansinės krizės išvakarėse. Bet koks neatsargus JAV FRS vadovybės pareiškimas gali išprovokuoti naują krizę. Antra, Amerika yra prezidento rinkimų išvakarėse. Vėl gi, bet koks neatsargus Jelen žodis gali pakenkti Demokratų partijos atstovei Hilari Klinton. Nors skaitoma, kad bet kuris Federalinio rezervo vadovas neturi užsiimti politika, bet visi žino, kad Jellen – Demokratų partijos narė ir moka laikytis partinės drausmės.“
Užsitęsusi bazinės normos padidinimo pauzė neramina amerikiečius. Trampą tai irgi jaudina, apie ką jis ne kartą pareiškė savo kalbose. Savo mintį jis formuluoja aiškiai.
Autorius rašo, kad „Dabartinė JAV FRS procentinė norma reiškia pigius, beveik nemokamus pinigus. Jis, Trampas, kaip biznierius irgi mėgsta pigius pinigus. Tačiau kaip būsimas prezidentas jis privalo galvoti apie visos Amerikos likimą. O pigūs pinigai, tai uždelsto veikimo mina. Kalba eina apie burbulų pūtimą finansų rinkose, kas neišvengiamai išprovokuos naują finansų krizę. Todėl jis, būsimas Amerikos prezidentas, reikalauja, kad Džanet Jelen kaip Federalinio rezervo vadovė nedelsiant padidintų bazinę normą. Tokius pareiškimus Trampas darė šiais metais ne kartą, o šių metų gegužės mėnesį jis pareiškė, kad tapęs prezidentu nedelsiant atleis Jelen iš FRS valdybos pirmininko posto.“
Rugsėjo 12 dieną Trampas CNBS eteryje padarė eilinį pareiškimą, kuris kiek skyrėsi nuo ankstesniųjų jo pareiškimų. Šį kartą, rašo Valentinas Katasonovas, „ jis apkaltino aplaidžiu neveikimu ne tiktai Džanet Jelen, bet ir Baraką Obamą“. Jis pasakė: „Norma lieka praktiškai nuline nes ji, matomai, yra politikė ir daro tai, ko nori Barakas Obama“.
Trampo nuomone, Jelen išlaiko procentines normas dirbtinai žemame lygyje tam, kad padėti Obamai ramiai palikti savo postą. O štai atėjusiam į prezidento postą, jo žodžiais teks „srėbti košę“, kurią užvirė Jelen su Obama.
Katasonovas nemano, kad Trampas „turi rimtą JAV ekonominės ir finansinės sistemos pertvarkymo programą“. Autorius nemato Trampo „aplinkoje ir specialistų, kurie pajėgtų sukurti tokią programą, nekalbant jau apie tai, kad tokia programą realizuoti“.
Mes atsimename, rašo straipsnio autorius, „kad Obama savo rinkiminės kompanijos metu žadėjo atlikti radikalią JAV finansinės ir bankų sistemos reformą tam, kad išvengti 2007-2009 metų finansinės krizės košmaro pasikartojimo. Bet jo palaikymo 2010 metais buvo priimtas Doddo-Franko įstatymas, kurį dar vadina Amerikos finansų-bankų sistemos reformos įstatymu. Jis pasirodė esąs negyvibingas. Volstrito bankininkai faktiškai užblokavo jo įgyvendinimą.
Katasonovo nuomone, nurodymus FRS valdytojų Tarybos pirmininkui realiai duoda tiktai „šios privačios korporacijos akcininkai – visų pirma stambiausi Vostrito bankai. „Šie tikrieji pinigų šeimininkai. O jie, iš visko sprendžiant, dar kartą planuoja pakartoti 2008-jų metų scenarijų, tai yra įkaitinti su pigių (nemokamų) pinigų pagalba finansų rinką. Suprasdamas, kad tai padarys neišvengiama antrą finansų krizės bangą, Trampas bando iš anksto nukreipti kaltę į Obamą. Nepriklausomai nuo to, pavyks jam tai ar ne, tikrieji krizės kūrėjai bet kokiu atveju liks šešėlyje.“
Valentino Katasonovo straipsnio apžvalgą paruošė Algimantas Lebionka
Šauksmas

 

Leave a Reply