Valentinas Katasonovas. JAV doleris kaip paradoksas

Spalio pradžioje pasirodė duomenys apie Pasaulio ekonomikos vystymąsį už 2015 metų III ketvirtį. Rezultatai kelia nerimą. Visų pirma, duomenys apie vertybinių popierių rinkų dinamiką pateikia sensacingą informaciją. Per III ketvirtį bendra pasaulio fondų rinkų kapitalizacija (bendra akcijų apyvartos vertė) sumažėjo iki 11 trln. JAV dolerių. Lyginant su metų pradžia kritimas sudarė daugiau nei 16%.

TP0zbWATGkVnCWDs

Šis kritimas visame pasaulyje buvo maksimalus nuo 2011 metų. Kaip pranešė “Bloomberg” agentūra, tai antirekordas tarp daugiau nei 90 indeksų, kuriuos fiksuoja ši agentūra, kinų Shanghai Composite krito 29%, antroje vietoje – Honkongo indeksas Kinijos bendrovių Hang Seng China Enterprises. Vakarų Europos akcijų rinkos birželio-rugpjūčio prarado 8,8% (Stoxx Europe 600 indeksas), kas irgi buvo didžiausias kritimas per 4 metus. JAV akcijų rinkos nuosmukis buvo didžiausias nuo 2011 metų: “Standard & Poor 500 liepos-rugsėjo sumažėjo 6,9%, Dow Jones Industrial Average – 7,6%. Vienu žodžiu, III ketvirtį 2015 pasaulis pavojingai balansavo virš pasaulinės finansų krizės bedugnės.

Apskritai, fondų kritimas III ketvirtį, iš idėjos, turėjo pirmiausia paliesti JAV dolerį. Priežastis akivaizdi: prekyba akcijomis akcijų rinkose už Jungtinių Valstijų ribų vyksta daugiausia už dolerius. Euras, svaras sterlingų, jenos, juaniai ir kitos valiutos, naudojamos mažesniu mastu.

Tačiau “The Wall Street Journal” indeksas, kuris seka dolerio kurso dinamiką 16 pasaulio valiutų krepšelio atžvilgiu, išaugo 2,5%. Indeksas Bloomberg Dollar Spot. apimantis 10 išsivysčiusių šalių valiutų, šoktelėjo 2,8%. Kaip matome, doleris ir toliau stiprėjo. Jam fondų griūtys ne svarbu. Juo labiau keistai atrodo JAV dolerio dinamika fone to, kad „spausdinimo staklės“ Federalinės rezervo sistemos III ketvirtį tęsė savo darbą pilnu greičiu. Pilno„kiekybinio suminkštinimo“ atisakymo, kurio visi laukė nuo metų pradžios, taip ir neįvyko. FRS palūkanų norma ir toliau liko artima nuliui (0,25%). Visuose ekonomikos vadovėliuose parašyta, kad nacionalinės valiutos kursas auga esant teigiamam mokėjimų balanso saldo. O tam reikia, kad prekių eksportas viršytų jų importą ir pritraukti kapitalą iš užsienio aukštomis palūkanų normomis. Amerikoje šiandien nėra nei vieno, nei kito.

JAV dolerio kursas auga dėl tos priežasties, kad politika jau seniai dominuoja prieš ekonomiką. Apie geopolitinius Vašingtono tikslus, susijusius su Islamo valstybės “(IV) sukūrimu, pasakyta daug, bet retai paminimi ekonominiai tikslai, o būtent: „islamo“ terorizmo pagalba yra siekiama užtikrinti pasaulio destabilizaciją (Artimieji Rytai – tai tik pradžia), tam, kad JAV doleris taptų konkurencingas lyginant su kitų šalių valiutomis.

Yra dar viena JAV dolerio stiprėjimo priežastis – tai valiutų karas. Jame dalyvauja dešimtys pasaulio šalių. Valiutų karo esmė yra labai paprasta: pasaulyje aštrėja kova dėl rinkų ir kaip tokios kovos instrumentas naudojamas nacionalinio piniginio vieneto kursas. Konkuruojančių šalių vyriausybės siekia sumažinti savo valiutų kursus savo konkurentų valiutų atžvilgiu. Eksportuotojų pajamos skaičiuojant nacionalinėmis valiutomis tokiu atveju didėja. O kainas užsienio valiutomis galima net sumažinti be žalos pajamoms nacionaline valiuta. Anksčiau šis triukas buvo vadinamas “valiutiniu dempingu”. Senais gerais laikais, o būtent Bretton Woods pinigų sistemos epochoje (gyvavusios nuo vidurio 1940 iki 1970-ųjų vidurio), buvo sunku taikyti šį triuką, nes tuometinė sistema buvo paremta fiksuotais valiutų kursais. O nacionalinio valiutos vieneto nuvertėjimas buvo ekstraordinariniu įvykiu, kuris buvo derinamas su TVF, tuo pačiu naujas valiutų kursas buvo fiksuojamas įstatymiškai. Jamaikos valiutų- finansų konferencija 1976 panaikino fiksuotus valiutų kursus, legalizavo jų plaukiojimą. Prasidėjo tai, ką aš vadinu “valiutinėmis tarakonų lenktynėmis.” Amerikai nereikia vargti tam, kad išlaikyti dolerio kursą kitų piniginių vienetų atžvilgiu. Už ją tai daro kitos šalys, dalyvaudamos “tarakonų lenktynių” lauke kuris vadinamas “pasaulio valiutų rinka”. Dėdė Semas žiūri į “tarakonus” ir trina rankas su pasitenkinimu: viskas eina pagal planą.

Kyla klausimas: kodėl JAV „valiutinėse tarakonų lenktynėse“ nedalyvauja? Labai paprasta: jų žinioje FRS spausdinimas staklės, kurių dėka jie gali parazituoti visas kitas pasaulio šalis. Parazitizmo efektyvumas tuo didesnis, kuo didesnis JAV dolerio kursas visų kitų valiutų atžvilgiu.

Per pastaruosius keturis dešimtmečius Dėdė Semas vykdė stipraus dolerio politiką. Buvo momentų, kai buvo leidžiamas tam tikras dolerio susilpnėjimas, palyginti su kitais piniginiais vienetais, tačiau ilgalaikė tendencija buvo ta pati – dolerio stiprinimas. Stiprus doleris reiškia galimybę Amerikai įsigyti visur ir viską už pusę kainos. Tai ir nafta ir maistas, ir įmonės, ir nekilnojamas turtas, ir gamtiniai ištekliai visame pasaulyje.

Per III ketvirtį 2015 įvyko precedento neturintis visų žaliavų rinkų kritimas. Todėl eksportuojančios šalys, siekdamos išsilaikyti, iki šių metų pabaigos gali imtis papildomų priemonių, kad sumažintų savo valiutų kursus. Kitaip tariant, mes galime tikėtis naujo “tarakonų lenktynių” raundo.

O kaip šalims pavyksta pažeminti savo valiutas JAV dolerio atžvilgiu? Pagrindiniai FRS akcininkų ir Dėdės Semo padėjėjais yra kitų šalių centriniai bankai ir iždai, kurie dirbtinai palaiko paaukštintą „žalio popieriaus“ vertę. Šis triukas vadinamas valiutų rezervų didinimu. Senais gerais laikais ekonomikos vadovėliuose buvo rašoma, kad šalis turi turėti tokius valiutos tiek, kad galėtų padengti trijų mėnesių prekių importą (tolios buvo TVF rekomendacijos). Šiandien nėra jokių apribojimų. Principas yra paprastas: kuo daugiau, tuo geriau. Kaupiant „žalią popierių“ dalyvauja ne tik centriniai bankai su savo užsienio valiutos atsargomis bet ir iždai, kurie ėmė kurti valiutines taupykles, vadinamas “suvereniais fondais”.

Nuvertintas valiutos kursas galutinai įvaro šalį, dalyvaujančią “tarakonas lenktynėse” į ekonominę aklavietę. Eksportui dirbanti gamyba faktiškai parazituoja kitas pramonės šakas, degraduojančias ir mirštančias, o taip pat gyventojus, kurie neišvengiamai tampa infliacinio kainų augimo aukomis. Įgyvendinimas importo pakeitimo tokioje šalyje kasmet tampa vis labiau probleminiu. Kažkada ekonomikos vadovėliuose rašė, kad nacionalinio piniginio vieneto vertė turi maždaug atitikti jo perkamosios galios paritetą (PGP). Šiandien rašoma apie “naudingą”, “stimuliuojantį”, “pozityvų” nacionalinės valiutos nuvertėjimo poveikį šalies ekonomikai. Galų gale manipuliacija valiutų kursu – tai rezultatas manipuliacija žmogaus sąmone. Jei susimastyti, tai „valiutų karą” teisingiau būtų vadinti “valiutine savižudybe”

JAV dolerio konkurentu be kitų valiutų yra auksas. Pinigų savininkams (FRS akcininkams) tai yra didelis galvos skausmas. Po Bretton Woods sistemos išmontavimo praėjusio amžiaus 70-aisiais prasidėjo kampaniją, kuria siekiama išstumti auksą iš pinigų pasaulio. Tuometinis Federalinio rezervo pirmininkas Paul Walker ne kartą pareiškė, kad auksas virto nenaudingu metalu, kad netrukus jis kainuos tik šiek tiek brangiau už geležį. Profesionalūs užsienio valiutų ir finansinių rinkų dalyviai žino labai paprastą formulę: JAV dolerio kursas yra atvirkščiai proporcingas aukso kainai. Keturis dešimtmečius, pinigų šeimininkai, turintys neformalią daugelio šalių centrinių bankų kontrolę, vertė pastaruosius laikyti nepaprastai žemo lygio aukso kainą. Operacijos su aukso rezervo panaudojimu buvo ir yra paslaptis. To pasekme tapo ištuštinimas aukso rezervų ir jo aukso persikėlimas į privačias saugyklas (žiūr. apie šią įdomią istoriją: Валентин Катасонов. Золотой лохотрон. Новый мировой порядок как финансовая пирамида. – М..: Алгоритм, 2013). 

Iš paskutinių jėgų pinigų šeimininkams (JAV FRS) ir jų vasalams – įvairių šalių centriniams bankams – pavyksta išlaikyti aukso kainą stebėtinai žemame lygyje – 1100-1200 JAV dolerių už Trojos unciją… Pasaulinėje rinkoje stebima pašėlusi geltonojo metalo paklausa, viršijanti jo pasiūlą daug kartų. O kaina nedidėja. Paklauskite, kaip tai suderinama su rinkos ekonomikos dėsniais? O kas jums sakė, kad auksu prekiaujama rinkoje? Jokios rinkos nėra. Yra labai kieta paskirstymo sistema. Tai panašu į tai, ką mes matėme Tarybų Sąjungos egzistavimo pabaigoje. Kainos buvo valstybinės, tarp kitko, su retomis išimtimis labai mažos. O prekių parduotuvėse nupirkti buvo neįmanoma. Paraleliai egzistavo “pilkoji“ rinka, kurioje buvo galima gauti deficitą už kainą, kuri skyrėsi nuo oficialių kainynų. Tarybų Sąjungoje tai buvo vadinama administracine-komandine ekonomika. Aukso pasaulyje susiklostė administracinė-komandinė tvarka, neturinti nieko bendro su ta rinka, apie kurią rašo vadovėliuose.

JAV dolerio hegemonija laikosi ant trijų banginių: brutalios karinės jėgos, manipuliavimo visuomenės nuomone ir apgaulės. Apgavystės, kaip JAV ekonominės, finansų ir pinigų politikos instrumento tema yra labai plati ir vienas iš jos aspektų – statistinių duomenų klastojimas, kuriuo užsiima JAV prekybos ministerijos Ekonominės analizės biuras. Šių metų liepos mėnesį, spaudžiant nepaneigiamiems įrodymams ši ministerija prisipažino, kad pradedant 2011 m reguliariai padidindavo BVP ketvirčio rodiklius. Kai kuriais atvejais prirašymų mastas per ketvirtį siekė penkis kartus (pavyzdžiui, III ketvirtyje 2013, BVP išaugo ne 2,5, o 0,5%). Kaip rezultatas, buvo sumažintas metinis BVP augimas nuo 2,3 iki 2,2%, 2013 – nuo 2,2 iki 1,5%. I ketvirtyje 2015 m nuosmukis 0,2% po “patikslinimų” pasikeitė į BVP augimą 0,6%. Dar labiau stebuklingų manipuliacijų JAV pasiekė užimtumo (nedarbo), infliacijos ir investicijų statistikoje, bet tai jau kitas pokalbis.

Šaltinis: http://www.fondsk.ru/news/2015/10/09/dollar-ssha-kak-paradoks-35916.html

Išvertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply