Valstybės užgrobto “Snoro” banko savininkui Antonovui pareiškus 555 mln. eurų ieškinį Lietuvos Respublikai dėl patirtos žalos, verta prisiminti, kaip šis grobis buvo plėšiamas

Vladas Majauskas

Lietuvos apeliacinis teismas sua­bejojo, ar banko Snoras kreditorių komitetas pagrįstai patvirtino ban­kroto administratoriaus N.Cooper pateiktą ataskaitą, jog jis per 5 mėnesius patyrė 33 mln. 541 tūkst. 600  litų konsultavimo išlaidų.

 0neil

Šias išlaidas banko administratoriaus teigia patyręs 2012-ųjų kovo 8 – liepos 31 d. laikotarpiu, tačiau teismui administratorius išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Tai paskatino dar kartą pasidomėti ypač didelėmis banko Snoras administravimo išlaidomis, kas aiškiai pažeidžia banko kreditorių interesus.

Yra žinoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. patvirtino I-ąją banko Snoras administravimo sąmatą, pagal kurią 2011-12-07 – 2012-03-07 laikotarpiu bankroto administratoriui buvo leista išleisti 60 mln. 943 tūkst. 866 litus, iš kurių 28 868 666 litus sudarė banko veiklos sąnaudos, o  31 075 200  litų skirta užsienio konsultantams.

Po to bankroto administratorius N.Cooper prašė teismo patvirtinti II-ąją sąmatą 2012-03-08 – 2012-06-07 laikotarpiui, t.y. sekantiems trims mėnesiams –  57 198 545  litus, iš kurių banko veiklos sąnaudoms būtų skirta 24 250 545 litai, o užsienio konsultantams – 29 948 000 litų. Tačiau teismas vadovavosi ne pirmine sąmata, o būtent faktinėmis išlaidomis, patvirtintomis nuo bankroto iškėlimo dienos iki 2012-03-07 d. Dalį sąmatos komponentų teismas sumažino trečdaliu, o kai kurių – vsai nepatvirtino. Bankrutuojančio banko Snoras administravimui teismas skyrė 6.771 mln. litų.

Taigi, iki banko Snoras visuotinio kreditorių susirinkimo teismas bankroto adminitratoriui buvo patvirtinęs 67,715 mln. litų išlaidų (60,944 mln.+6,771 mln.=67,715 mln. LTL).

Tačiau savo parengtoje ataskaitoje banko Snoras kreditorių susirinkimui, kuris vyko 2012-06-12 d. Siemens arenoje, administratorius N.Cooper pranešė, kad nuo 2011-12-07 iki 2012-05-31 d. išleido 106 mln. LTL, iš jų 105 mln. LTL banko veiklai ir užsienio konsultantams apmokėti, dar 1,1 mln LTL išleista pranešimų siuntimui.

Kartu pranešama, kad per praėjusių metų 6 mėn. bankas Snoras gavo 933,388 mln. LTL grynųjų įplaukų, o jo turimos lėšos 2012m. gegužės 31 d., atskaičius išlaidas, buvo 826,268 mln. LTL. Tai patvirtina, kad administratorius iš tikrųjų išleido 106,120 mln. LTL (933,388 mln. – 826,268 mln. = 106,120 mln.LTL). Tik visiškai nesuprantama, kas sankcionavo ir leido išleisti 106 mln. LTL, kai bankroto atveju iki kreditorių susirinkimo tik teismas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatas ir tam buvo skyręs 67,7 mln. LTL?!

2012-06-12 d. įvykus banko Snoras kreditorių susirinikimui ir patvirtinus kreditorių komiteto sudėtį, nuo to momento visos banko administravimo išlaidos atiteko tvirtinti kreditorių komitetui, vadovaujamam VĮ Indėlių ir investicijų draudimo fondas (IDF) vadovės A.Mažintienės, kuri tapo komiteto pirmininke. Kreditorių komitetui atiteko ir atsakomybė kontroliuoti banko Snoras administravimo išlaidas ir veiklos ataskaitas bei jų kokybę.

2012-06-27 d. kreditorių komitetas patvirtino 9,538 mln LTL sąmatą, skirdamas šias lėšas veiklos išlaidoms per pastaruosius pustrečio mėnesio padengti, t.y. iki 2012-07-31 d. Dar vėliau – liepos mėn. – susirinkęs į eilinį posėdį kreditorių komitetas bankroto administratoriui N.Cooper nuo rugpjūčio mėn. nustatė 100 tūkts. LTL mėnesinį mokamą atlyginimą, o jo komandai nustatyta 5 mln. LTL mėnesio išlaidų limito suma.

Rugsėjo mėnesį visuomenė buvo informuota, kad banko Snoras kreditorių komitetas patvirtino bankroto administratoriaus N.Cooper išlaidų biudžetą 2012 kovo 8 d. – liepos 31 d. laikotarpiui. Patvirtintos užsienio konsultantų išlaidos sudarė vidutiniškai 7 mln. LTL per mėnesį. Tuo pačiu buvo pasidžiaugta, jog patvirtintos vidutinės mėnesio išlaidos minėtu laikotarpiu yra beveik trečdaliu, t.y. 3 mln. LTL mažesnės, nei 2011-12-07 – 2012–03-07 laikotarpio patvirtintos išlaidos, kuomet vidutinė konsultantams skirta mėnesio išmokų suma sudarė apie 10 mln. LTL.

Tuo pačiu tampa visai nebeaišku, o kokias išlaidas 2012-06-27 d. tvirtino tas pats kreditorių komitetas, kai laikotarpiui iki 2012-07-31 d. buvo skirta 9,5 mln. LTL pustrečio mėnesio veiklos išlaidoms padengti?! O juk tuo metu buvo teigiama, kad tai piniginių lėšų suma (žiūr. 2012-11-15 bankroto administratoriaus ataskaitą BAB Snoras kreditorių komitetui – 4.4 p.), kiek jų daugiausiai galima panaudoti išlaidoms apmokėti, o bet kokioms papildomoms išlaidoms reikalingas atskiras patvirtinimas.

Kyla klausimas, kaip administratorius N.Cooper sugebėjo įtikinti banko Snoras kreditorių komitetą, kokius pateikė rašytinius dokumentus, kad kad kreditorių komitetas už praėjusius laikotarpius patvirtino tokias dideles neplanuotas papildomas išlaidas (vien konsultantams patvirtintos 33,542 mln. LTL išmokos, kuriomis, beje, ir suabejojo Lietuvos apeliacinis teismas). Apeliacinis teismas konstatavo, kad minėtų išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų teismui administratorius nepateikė. Tai koks yra visam tam paaiškinimas ir kas galėtų išspręsti šį skaičių rebusą?

Toliau – dar įdomiau. Buvusios finansų ministrės I.Šimonytės patarėja R.Jakilaitienė, 2012m. rugsėjo mėn. komentuodama visuomenei situaciją apie didžiules banko Snoras bankroto administratoriaus N.Cooper išmokas užsienio konsultantams, teigė, kad 7 mln. LTL mėnesinė išlaidų suma buvo ankstesniu laikotarpiu, t.y. 2012-03-08 – 2012-07-31 d. (čia kalbama apie tas pačias konsultantams per 5-is mėnesius išmokėtas sumas, kurių Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino pagrįstomis), šiuo metu ji sumažinta – išlaidų viršutinė riba siekia 5 mln. LTL.

Tą patį viešai tvirtino ir pati banko Snoras kreditorių komiteto pirmininkė A.Mažintienė, teigdama, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 1 dienos iki metų pabaigos bankroto administratoriaus komandai patvirtintas mėnesio biudžetas, kurį sudaro ne daugiau 5 mln. LTL.

Visus aukščiau išvardintus skaičius, t.y. sumas, patvirtintas išmokėti užsienio konsultantams verta, netgi būtina, įsidėmėti.

Dabar reikėtų pažvelgti į 2013-01-11 d. bankroto administratoriaus ataskaitą kreditorių komitetui, kuri buvo skelbiama banko tinklapyje www.snoras.com/lt/about/creditors/index. Tačiau pažvelgti į ataskaitą vargu ar pavyks, nes, paprasčiausiai, po nepalankios bankroto administratoriui Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, padaryta, jog ji nebūtų prieinama banko kreditoriams ir visuomenei. Toje vietoje, kurioje turėtų būti ataskaita už III ketvirtį, pasibaigusį 2012 rugsėjo 30 d. “per klaidą”( iš tiesų, turbūt sąmoningai), pakartotinai  patalpinta 2013-04-05 d. bankroto administratoriaus ataskaita už IV ketvirtį, pasibaigusį 2012 gruodžio 31 d. Ir ši “klaida” banko Snoras tinklalapyje buvo ilgiau kaip mėnesį.

Kodėl 2012 m. III ketvirčio bankroto administratoriaus ataskaita buvo slepiama ir kodėl nenorima, jog būtų sužinota apie banko veiklos įvykius nuo 2012-07-31 d. iki 2012-09-30 d.?

Viskas paaiškėja, atskleidus tikruosius šios ataskaitos skaičius. Pasirodo, kad banko Snoras veiklai 2012 liepos – rugsėjo mėn. išleista 46,3 mln. LTL, iš jų 12,8 mln. LTL sudarė veiklos sąnaudos, o net 33,5 mln. LTL – užsienio konsultantų išlaidos (?!).

Gal galėtų dabar banko Snoras kreditorių komiteto pirmininkė A.Mažintienė paaiškinti, kaip sugebėjo bankroto administratorius N.Cooper išmokėti užsienio konsultantams 33.5 mln. LTL už praėjusių metų III-ąjį ketvirtį (už liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius), t.y. daugiau nei po 11 mln. LTL kas mėnesį, kai tuo tarpu pati A.Mažintienė tvirtino, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki metų pabaigos bankroto administratoriaus komandai kreditorių komiteto patvirtintas mėnesio biudžetas yra ne daugiau nei 5 mln. LTL?!

Kaip bankroto administratorius sugeba ir gali manipuliuoti skaičiais, kai patvirtinta išlaidų suma konsultantams, o tuo pačiu ir išlaidos banko administravimui nuo faktinių skiriasi dešimtimis milijonų litų?

Kodėl kreditorių komitetas nekontroliuoja banko administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus veiklos?

Aišku, visa tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu pati kreditorių komiteto pirmininkė A.Mažintienė ir kiti komiteto nariai paprasčiausiai “užmerkė į tai akis”. Tačiau, tuo atveju, kas gali paneigti, kad visi veikiantieji asmenys neturėjo iš to asmeninės naudos? Kas gali paneigti, kad taip nėra “plaunami” pinigai?

Banko Snoras bankroto administratoriaus ataskaitoje už IV ketvirtį, pasibaigusį 2012 m. gruodžio 31 d. nurodoma, kad išlaidos ir išmokos konsultantams per paskutinius 2012 m. tris mėnesius sudarė 17,253 mln. LTL, o tai taip pat daugiau, negu patvirtintas 5 mln. LTL mėnesio limitas (paprastai skaičiuojant tai būtų 15 mln. LTL per ketvirtį),net jei ir daryti prielaidą, jog 5 mln.LTL per mėnesį išmokos konsultantams yra pagrįstos, kas, iš tikrųjų, yra labai abejotina.

2013-05-16 bankroto administratoriaus ataskaitoje banko Snoras kreditorių komitetui rašoma, kad banko administravimo išlaidos per laikotarpį iki 2013 kovo 31 d. iš viso sudarė 227,726 mln. LTL, o išlaidos konsultantams buvo net 111,578 mln. LTL. Tačiau atidžiau panagrinėjus visas banko Snoras administratoriaus patvirtintas išlaidas ir paprasčiausiai aritmetiškai sudėjus visas viešai žinomas bankroto administratoriaus konsultantams išmokėtas sumas, gaunamos visai kitos, ženkliai didesnės (?!), sumos:

•  31,075 mln LTL – Vilniaus apygardos teismo patvirtinta išmokų konsultantams suma 2011-12-07 – 2012-03-07 d. laikotarpiui.

•  33,542 mln LTL – Lietuvos apeliacinio teismo ginčyjama išmokų konsultantams suma, kurią patvirtino banko Snoras kreditorių komitetas ir Vilniaus apygardos teismas 2012-03-08 – 2012-07-31 d. laikotarpiui.

•  33,5 mln LTL – bankroto administratoriaus ataskaitoje už 2012 m. III ketvirtį nurodyta išmokėta konsultantams suma.

•  17,253 mln LTL – bankroto administratoriaus ataskaitoje už 2012 m. IV ketvirtį nurodyta išmokėta suma konsultantams.

•  14.995 mln LTL – bankroto administratoriaus ataskaitoje už 2013 m. I ketvirtį nurodyta išmokėta suma konsultantams

Iš viso susidaro 130,365 mln. LTL suma.

Tarp šių skaičių, deklaruojamų administratoriaus ataskaitose bei viešai pateikiamų visuomenei ir realiai išmokėtų išmokų konsultantams (130,365 mln. – 111,578mln. =18,787mln.LTL), yra beveik 19 mln. LTL skirtumas (!!!). Aišku, salyginai nedidelė paklaida yra galima dėl besidubliuojančių 2012 m. liepos mėnesio skaičių, tačiau manipuliacija šimtamilijoninėmis sumomis užsienio konsultantų išmokoms ir išlaidoms yra nepateisinama.

Taigi, kiek iš tikrųjų milijonų litų per šiek tiek didesnį nei metų laikotarpį yra išmokėta užsienio konsultantams už jų pardavinėjamą “orą”- 130 mln.LTL , t.y.po 10 mln.LTL per mėnesį?!!

Tokį išlaidavimą privalėtų tirti Generalinės prokuratūros prokurorai, ginant viešąjį interesą bei siekiant užtikrinti Valstybės ir visų 18,5 tūkstančio banko Snoras kreditorių interesus. Jie turėtų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti visas, jau per kelis šimtus milijonų litų kainavusio banko bankroto administravimo peripetijas bei tuos milijoninius skaičių skirtumus, kuriais sau naudingai manipuliuoja tiek bankroto administratorius N.Cooper, tiek ir kreditorių komiteto pirmininkė A.Mažintienė. Kas galėtų paneigti, kad tai nėra klasikinis pinigų plovimo pavyzdys?

Gal Seimo audito komitetas ir/ar/ šalies vyriausybė – Finansų ministerija ar pats premjeras A.Butkevičius visų 18,5 tūkstančio banko Snoras kreditorių labui išsiaiškintų, ar pamėgintų išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų slepiama po beveik 230 mln. LTL jau kainavusiu užsienio specialistų vykdomu banko Snoras turto administravimu, nes kaip savo ataskaitose teigia bankroto administratorius N.Cooper – nei jis, nei kreditorių komitetas nėra atsakingi (?!) už ataskaitose pateikiamą informaciją.

Tai kas atsakys į šiuos klausimus?

Vertinant aukščiau išdėstytą faktinę informaciją, galima drąsiai daryti išvadą, jog banko Snoras kreditorių komitetas, vadovaujamas A.Mažintienės, visiškai nekontroliuoja situacijos, nekontroliuoja banko administratoriaus N.Cooper ir jo komandos veiksmų neatsakingai ir galimai nesąžiningai administruojant banko Snoras turtą, toleruoja ir pateisina 227 mln. LTL viršyjančias banko administravimo išlaidas bei per 111 mln. LTL ar  net 130 mln.LTL (?!) siekiančias išmokas konsultantams.

Stebina ir Lietuvos banko (toliau-LB) valdybos pirmininko V.Vasiliausko ir jo vadovaujamų atsakingų LB pareigūnų pasyvi pozicija šiuo minimu klausimu. Juk šie valstybės pareigūnai, taip pat siekiant užtikrinti valstybės ir kitų banko Snoras kreditorių interesus, turėtų aktyviai veikti procesuose, susijusiuose su bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas Snoras administratoriaus N.Cooper veikla, administruojant banką. Tačiau jie nei karto per visus 18 mėnesių po banko bankroto paskelbimo netikrino tos veiklos (arba neinicijavo patikrinimo), aiškiai žinodami, kad ypač didelės administravimo išlaidos realiai pažeidžia banko kreditorių interesus.

Tuo tarpu, tenka pažymėti, kad LB valdybos pirmininko V.Vasiliausko ir jo vadovaujamos valdybos narių pozicija šiuo aktualiu šalies visuomenei klausimu, yra priešinga. LB vadovybė daro viską, kad nuslėptų nuo visuomenės objektyvią informaciją apie tikrąją padėtį banke Snoras. Matomai, iš tiesų, bijomasi, kad jokiu būdu neišaiškėtų tikrosios šios iš anksto suplanuotos ir jų įvykdytos privačios nuosavybės užgrobimo ir penktojo pagal dydį Lietuvos komercinio banko Snoras sužlugdymo aferos ( kitaip to nepavadinsi) tikrosios priežastys ir kad tai padaryta , kaip dabar visiems aiškėja , galimai nurodymus tam gavus iš šalies vadovės.

Ypač slogi nuotaika apiemė pažiūrėjus ta pačia tema  – dėl didžiulių banko Snoras administravimo išlaidų ir šimtamilijoninių išmokų konsultantams 2013-05-14 d. rodytą Lietuvos rytas TV laidą “Lietuva tiesiogiai”, kurioje Aurelija Mažintienė, banko Snoras kreditorių komiteto pirmininkė bei VĮ Indėlių ir investicijų draudimo fondas vadovė drauge su Dovile Burgiene, kreditorių komiteto nare, advokatų kontoros “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” (vėl buvusi LB vadovo V.Vasiliausko darbovietė!) teisininke, atsakydamos į laidos vedėjo E.Jakilaičio klausimus, įžūliai melavo visai šalies televizijos auditorijai ir dangstė bankroto administratoriaus N.Cooper neteisėtus veiksmus, pastarajam nepagrįstai išmokant savo kompanijai Zolfo Cooper ir kitiems užsienio konsultantams milijonines išmokas.

Tiek A.Mažintienė, tiek ir D.Burgienė televizijos laidoje teigė, kad “…kreditorių komitetas “paveldėjo” tokią padėtį, kad beveik 80 proc. išlaidų jau buvo padaryta iki kreditorių komitetui pradedant veiklą; kad bankroto administratorius kas mėnesį pateikia detalias ataskaitas ir tik tada komiteto nariai priima sprendimą; kad kreditorių komitetas “sutaupė” sumažindamas išmokas konsultantams nuo 10 mln. LTL iki vidutiniškai 7 mln. LTL kas mėnesį”.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nusako visiškai priešingą situaciją. Nutartyje rašoma, kad “skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas pripažintas pagristu, neesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie konsultantams skirtas išlaidas ir jų pobūdį bei pagrįstumą”. Teismas taip pat suabejojo aukščiau minimų, neva, “sutaupytų” t.y. iki 7 mln. LTL sumažintų išmokų užsienio konsultantams pagrįstumu. Analizuodamas banko bankroto administratoriaus turėtas išlaidas, Apeliacinis teismas taip pat suabejojo ar pagrįstai yra išleidžiami milijonai pačiam bankroto procesui.

Taip pat TV laidoje šios garbios (?!) moterys teigė, kad “…liepos mėnesio pradžioje kreditorių komitetas nusprendė įvesti išmokų konsultantams limitą ir nusprendė ateityje leisti išmokėti jiems ne daugiau kaip 5 mln. LTL išmokų per mėnesį”. Tačiau kaip paaiškinti faktą, kad liepos – rugsėjo mėnesį konsultantams išmokėta net 33,5 mln. LTL, t.y. daugiau nei po 11 mln. LTL kas mėnesį?!

Visa tai kelia dideles abejones, ar tikrai kreditorių komitetui pateikiamos bankroto administratoriaus detalios ataskaitos, kuriose būtų nurodomi konkretūs atlikti darbai, nurodomi konkretūs įkainiai, su konkrečiomis specialistų darbo valandomis, ar nėra įtraukiami į sąskaitas darbai, atlikti kitu periodu ar nepagrįstai apmokestinti bankroto administratoriaus komandos ir t.t.

Banko Snoras kreditorių komiteto pirmininkės A.Mažintienės nestebina, kad daugiausiai pinigų (kaip ji teigia – beveik 50 proc. išmokų konsultantams) skiriama N.Cooper kompanijai Zolfo Cooper, kurioje jis yra partneriu ir tai vadina normalia praktika (tačiau kreditorių komiteto pirmininkė juk netiki, kad pats N.Cooper derėjosi su savo paties kompanija dėl įkainių ir paslaugų kainų?).

Dar toliau “nueina” teisininkė ir advokatė D.Burgienė, kuri sako, kad “normali” praktika, jog bankroto administratorius dirba su savo kompanija, nes neva atsakomybę už viską prisiima jis. Bet juk žinoma, kad bankroto administratorius N.Cooper už nieką neatsako! Be to, advokatė, LAWIN įmonių grupės įmonių praktikos grupės Restruktūrizacijos pogrupio vadovė D.Burgienė tiesiog “nustebina” teisiniu išprusimu, teigdama, kad N.Cooper atitiko bankroto administratoriaus reikalavimus, kaip fizinis asmuo (nors paskyrimas buvo padarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus), bet ir tvirtina, jog iš tikrųjų ir į jo įmonę Zolfo Cooper reikia žiūrėti kaip į banko Snoras bankroto administratorių (?!). Taip išeina, įstatymas rašo vieną, o galvoti turime visai ką kitą…

Administratorius N.Cooper atsisako pasirašyti pavedimo sutartį be savo atsakomybės apribojimo. Tikėtina, kad supranta, jog gali tekti atlyginti žalą. Vadovaujantis bankroto įstatymu, bankroto administratorius negali atstovauti be pavedimo sutarties, tai traktuojama kaip grubus pažeidimas. Administratorius nemoka valstybinės lietuvių kalbos – tai kitas grubus įstatymo numatomų reikalavimų pažeidimas. Administratorius nėra susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais ir apskaitos tvarkomis, be to, tokias paslaugas užsieniečiams Lietuvos Respublikos įstatymai teisės nenumato. Taip pat N.Cooper kandidatūra nėra suderinta su Ūkio ministerijos Įmonių bankroto valdymo departamentu. Įstatymuose aiškiai nurodyta, kad bankroto administratorius Lietuvoje turi gauti patvirtintą kvalifikaciją ir leidimus. Visa tai turi patvirtinti speciali komisija. N.Cooper šie reikalavimai nebuvo taikomi.

Banko Snoras administratoriaus N.Cooper Lietuvoje nepraleidžia daugiau nei 50 proc. savo darbo laiko, jis taip pat retai dalyvauja kreditorių komiteto posėdžiuose. Už tokį darbą jam mokamas 100 tūkstančių litų mėnesinis atlyginimas.

Banko Snoras darbuotojų teigimu, bankroto administratorius N.Cooper pastaruoju metu “įsigudrino” į Lietuvą darbui banke siųsti jaunus specialistus, apmokamus pagal žemiausios kategorijos įkainius. Tačiau kas mėnesį pateikiamose ataskaitose kreditorių komitetui nurodoma, kad konsultavimo paslaugas teikė brangiausiai apmokami tos kompanijos specialistai, kurių kaina siekia 800-1000 EUR per valandą.

Konstatuojant galima teigti, kad bankroto administratoriui N.Cooper, kaip fiziniam asmeniui, pažeidžiant įstatymus, sudarytos sąlygos veikti, nenešant jokios asmeninės atsakomybės ir teikti administravimo paslaugas be viešųjų pirkimų. Nors praėjo jau 1,5 metų nuo banko Snoras bankroto paskelbimo ir kreditorių komitetas jau dirba daugiau nei vieneri metai, iki šiol nėra suformuotos tikslinės užduotys bankroto administratoriui ir jo komandai, jų atlygis nesusietas su rezultatais, visiškai neaiškus konsultacijų rezultatas.

Bankroto administratorius deklaruoja, jog jo gausi komanda – anksčiau skelbta, kad administratoriui talkina 67 užsienio finansų, teisės, bankininkystės specialistai, turto vertinimo ekspertai bei 29 vietos specialistai – aktyviai valdo banko paskolų ir investicijų portfelius, tačiau visiems žinoma, kad tuo užsiima samdomi banko Snoras darbuotojai, likę dirbti banke. Juk tiek banko centrinėje būstinėje, tiek 10-yje Snoro regioninių filialų palikti dirbti pirmiausiai kreditų ekspertai ir paskolų administravimo bei investicijų valdymo specialistai.

Aišku, kad bankroto administratorius N.Cooper savo įmonei Zolfo Cooper ir kitiems užsienio konsultantams kas mėnesį sumokėdamas iki 10 mln. LTL atlyginimo, tuo pačiu “nepamiršta” ir banko darbuotojų, kuriems moka pakankamai daug, galimai todėl, kad šie “užmerktų akis” į tokį N.Cooper išlaidavimą ir, matomai, tylėtų, nes kitaip sunku būtų logiškai visa tai paaiškinti.

Reikia konstatuoti, jog banko darbuotojų atlyginimai bankrutuojančiame banke padvigubėjo ar net patrigubėjo. Stebina ir net šokiruoja žinia, kad neveikiančio valstybinio (pabrėžtina – valstybinio) banko darbuotojų vidutinis atlyginimas 2012m. rugsėjo mėnesį siekia 13,5 tūkstančio LTL, nes 206 darbuotojų atlyginimams buvo skirta 2,794 mln.LTL. Palyginimui, vidutinis atlyginimas veikiančiame banke Snoras buvo 3,3 tūkstančio LTL.

Net Seimo laikinoji tyrimo komisija savo 2012-05-30d. išvadose yra patvirtinusi, kad “bankrutuojančios AB banko “Snoras” darbuotojų atlyginimai yra padidinti.Šiuo metu buvusiems valdybos nariams ir padalinių vadovams, likusiems dirbti AB banke “Snoras” mokami atlyginimai yra didesni nei anksčiau dirbant AB banke”Snoras”.

Snoro indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinusieji ekspertai dar pernai metų kovo mėnesį atkreipė dėmesį į tai, kad bankas Snoras nevykdo komercinės veiklos, tačiau sąnaudos tenkančios 1000 LTL turto yra maždaug 54 proc. didesnės, nei Lietuvoje veikiančių bankų vidurkis. Tuo tarpu sąnaudos komunikacijai ir IT yra beveik 3 kartus didesnės, nei analogiško dydžio turtą valdančiame kitame banke.

Iškėlus bankui Snoras bankroto bylą, banke dirbo 1397 darbuotojai, o jų metinis darbo užmokesčio fondas sudarė 55,884 mln. LTL (tai patvirtina paties bankroto administratoriaus ataskaitos). Tačiau per 2012 metus bankroto administratorius banko darbuotojų apmokėjimui “sugebėjo” išleisti net 33,816 mln LTL, kai, tuo tarpu, jau neveikiančiame valstybiniame (bankrutavusiame) banke vidutiniškai nedirbo ir trečdalis buvusio iki banko Snoras veiklos sustabdymo darbuotojų skaičiaus. Tai vaizdžiai parodo banko darbuotojų mažėjimo dinamikos rodikliai: 2011-12-07 – 1397 darbuotojai, 2012-03-21 – 388 darbuotojai, 2012-06-30 – 367 darbuotojai, 2012-09-30 – 206 darbuotojai ir 2012-12-31 – banke dirbo 152 darbuotojai.

Per metus bankroto administratorius N.Cooper vien tik ryšių ir IT paslaugoms “įsigudrino” išleisti 8,882 mln LTL! Palyginimui galima pateikti veikiančio banko Snoras balanso išlaidų eilutę – “Transporto, pašto, ryšių ir IT paslaugų išlaidos”, apimančią, be abejo, daug  platesnę išlaidų grupę, nes juk veikiančiame banke tuo metu dirbo visi 252 banko padaliniai (įskaitant ir banko užsienio filialus ir atstovybes), veikė 339 bankomatai, bankas turėjo savo inkasacijos padalinį ir t.t. – per metus šios visos išlaidos siekė tik 7,1 mln LTL.

Kodėl tiek daug išleidžiama ryšių ir IT paslaugoms bankrutavusiame banke, paaiškėja, kai sužinome visą tiesą.

Pernai metų viduryje, neva, ekonominiais tikslais buvo atleisti banko Snoras IT specialistai ir nuspręsta šias paslaugas pirkti iš trečiųjų įmonių. Iš tikrųjų, vienas iš buvusių banko IT vadovų N.Bloznelis subūrė atleistuosius darbuotojus į atskirą naujai įsteigtą UAB-ą, o bankroto N.Cooper be jokio konkurso ir atrankos ėmėsi pirkti IT paslaugas iš šio, jau minėto UAB-o, mokant už jas ypač brangiai. Taip ir toliau iš banko plaunami pinigai, tik jau “paleidus dūmų uždangą”. Nuostolius patiria, aišku, banko Snoras kreditoriai.

Per beveik 18 mėnesių BAB banko Snoras administravimo laikotarpį nėra nei vienos sėkmės istorijos, nei vieno, tai sakant, atskiro turto pardavimo atvejo, kad pardavimas būtų atliktas už labai gerą kainą.

Praėjusių metų spalio mėnesį VĮ”Lietuvos paštas“įsigijo 220 banko skyrių (“Snoriukų”) vos už 3,1 mln. LTL, kai vien jų balansinė likutinė vertė buvo 16 mln. LTL plius PVM (dar 3,36 mln LTL). Tikroji rinkos vertė šių veikiančių banko skyrių, kuriuos įsigijus tereikėjo pakeisti iškabas, buvo mažiausiai 30-35 mln. LTL.

Šių metų I ketvirtyje buvo parduoti 102 banko bankomatai, gauta suma sudarė 253 tūkstančius LTL. Tačiau kaip pateisinti šią kainą, kai informacinių technologijų specialistai rinkoje tvirtina, kad tokio sandorio vertė turėjo būti mažiausiai 10 kartų didesnė.

Šiuo metu teigiama, kad banko Snoras dukterinė įmonė UAB “Snoro Lizingas” parduota už labai gerą 74 mln. LTL sumą. Tačiau bankroto administratorius nutyli, kad reali pardavimo kaina šiuo atveju yra tik 7,7 mln. LTL, nes į 74 mln. LTL sumą yra įskaičiuota skola, kurią UAB “Snoro Lizingas” turi grąžinti BAB bankui Snoras (t.y. 66,3 mln LTL). Nuo 1999 metų penlningai veikianti įmonė UAB “Snoro Lizingas” buvo parduotas tik už nepilnus 8 mln. LTL, kai vien įmonės kapitalas siekia 6 mln. LTL, o 2012 metais įmonė sugeneravo 4,6 mln. LTL pelno. Net 2008-2010 pasaulinės finansinės krizės metais tokios sėkmingai veikiančios finansinės kompanijos būdavo parduodamos už įmonės kapitalo sumą plius 3-5 metų kompanijos generuojamo pelno suma. Kiekvienas finansų rinkos analitikas patvirtins, kad reali UAB “Snoro Lizingas” rinkos vertė ir pardavimo kaina turėjo būti mažiausiai 25-35 mln. LTL.

Neaišku, kodėl AB bankas “Finasta” nebuvo parduotas rytų europiečių finansinėms kompanijoms, norėjusioms jį įsigyti. Pirkėjas nėra rastas iki šiol ir dėl to galima daryti prielaidą, kad banką yra tiesiog ruošiamasi pusvelčiui parduoti skandinaviško kapitalo bankams, dominuojantiems Lietuvos rinkoje,o gal ruošiamas “saviems” pirkėjams? Bankas “Finasta” jau 1,5 metų yra priverstas veikti be būtinų investicijų į akcinį kapitalą, tad jo kaina natūraliai krinta.

Atkelta iš 5 psl.

Dauguma kitų (iš buvusių 35-ių) Snoro Grupės kompanijų taip pat yra paliktos likimo valiai: jomis nesirūpina ir jų veikla nesidomi nei LB, kaip priežiūros institucija, nei banko bankroto administratorius, nei naujasis akcininkas – valstybė. Šių įmonių veikla jau beveik 1,5 metų praktiškai nėra koordinuojama ir/ar kontroliuojama, kas, be abejo, privers eilę jų prie bankroto.

Beje, prieš keletą mėnesių viešai buvo pranešta apie bankroto bylos iškėlimą vienai banko dukterinių įmonių – UAB “Snoras Development”, kuri dar 2011 metais generavo pelną. Tai yra akivaizdus neūkiškumo pavyzdys, menkinant ir švaistant banko Snoras turtą.

Bankroto administratorius N.Cooper tikrai nieko nedaro, kad vertingiausios turto dalys – vis dar veikiančios įmonės – būtų pelningai parduotos. N.Cooper tik imituoja darbą – jis stengiasi pateisinti savo 18 mėnesių buvimą banke ir tuo pačiu stengiasi kuo greičiau išpumpuoti savo kompanijos uždarbį, t.y. pelną.

Vietoje konstruktyvaus darbo, bankroto administratorius N.Cooper bando visuomenei pateikti, jog be galo daug klausimų yra sprendžiama, vykdant teisminius ginčus, kur greitų rezultatų pasiekti nėra įmanoma (neva tam reikalingi 3-4 metai). Tačiau pats N.Cooper žino, jog yra įsivėlęs ir sprendžia klausimus neperspektyviose bylose teismuose užsienyje (pavyzdžiui, su buvusiais banko pagrindiniais akcininkais) už ką yra labai brangiai mokama.

Reikia pažymėti, kad juristų kompanijai Linklaters LLP (vieniems iš samdomų užsienio konsultantų) banko bankroto administratorius N.Cooper už teisines paslaugas moka dvigubai brangiau, negu tai nurodo oficialiai pateikiami Linklaters LLP įkainiai, kurie viešai publikuojami jų interneto svetainėje.

Kaip didžiausią bankroto administratoriaus N.Cooper ir jo komandos nuopelną banko kreditorių  komiteto pirmininkė A.Mažintienė (beje, ir pats N.Cooper) įvardija, neva, išieškotą  1,52 mlrd. LTL sumą banko kreditorių naudai.

Iš tikrųjų, tai yra bendra įplaukų suma per laikotarpį nuo AB banko Snoras nacionalizavimo iki 2013 m. kovo 31 d. apskaityta banko balanse. Tačiau, reikia pažymėti, kad pats administratorius N.Cooper bei jo konsultantų  komanda nepelnytai prisiskiria sau šiuos nuopelnus, nors visos šios piniginės lėšos visada buvo apskaitomos banko balanso sąskaitose  ir niekur jų nereikėjo ieškoti.

Kaip buvo pranešta, dar iškart po banko Snoras nacionalizavimo, iš banko Snoras centrinės būstinės  ir filialų saugyklų, iš “snoriukų” ir bankomatų  buvo surinkta ir į LB pervežta  140 mln. LTL banknotų ir monetų,  55 mln. LTL vertės (ekvivalentu) užsienio valiutos banknotų ir monetų; dar 250 mln. LTL sudarė  lėšos  Centriniams  banke  2011-11-17 d. stoviui, t.y. piniginės lėšos  banko Snoras korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke, ir privalomosios  atsargos  sukauptos tame pačiame banke; 131 mln. LTL  yra sugrąžinti iš banko Snoras  korespondentinių sąskaitų užsienio bankuose, nes šios piniginės lėšos  ir priklausė bankui Snoras. Štai ir gausime  tuos 563 mln. LTL, kurie, kaip rašoma  bankroto  administratoriaus  ataskaitoje  už 2013 m. I ketv.,  yra apskaitomos kaip “Lėšos finansinėse institucijose”.

Tik N.Cooper turbūt pamiršo, kad jo pirmtakas – banko Snoras laikinasis administratorius S.Freakley jau anksčiau viešai buvo pranešęs, jog tai jis surado visas šias aukščiau minimas pinigines lėšas ir saugiai nuvežė į LB-ą, už ką neteisėtu ir nusikalstamu būdu iš Snoro indelininkų lėšų išsimokėjo sau net 17 mln.LTL atlygį.

Kaip  rašoma  toje pačioje administratoriaus  ataskaitoje  pagrindinę sumą  – 806 mln. LTL bendroje įplaukų sumoje – sudarė  “Paskolų administravimo įmokos”, t.y banko klientų sumokėtos  pagrindinės paskolų sumos, palūkanos ir refinansuotos bei grąžintos paskolos.

Bet čia nei administratoriaus N.Cooper, nei  jo konsultantų  darbo neįdėta – visas šias  įplaukas “sunešė” paprasti Snoro skolininkai !!! Be to, reikia pažymėti, kad banko  paskolų portfelio administravimą ir toliau vykdo samdomi banko darbuotojai, kurių šiandien per 150 tebedirba banke  ir sėkmingai  atlieka  ši darbą.

Sudėkite  šias aukščiau paminėtas piniginių įplaukų sumas, pridėkite  dar gautas  įplaukas  už banko  darbuotojų pastangomis parduotą ilgalaikį ir kt. turtą (automobilius, bankomatus, įrangą, baldus, orgtechniką ir kt.); pridėkite finansinio turto pajamas; palūkanas, gautas už vertybinius popierius  ir laikomus  pinigų likučius bei pajamas iš nuomos ir gausite  tą 1,52 mlrd. LTL bendrųjų įplaukų sumą, kurioje  administratoriaus ir jo  konsultantų komandos indėlio, beje, nėra.

Nors tiek bankroto administratorius N.Cooper, tiek ir banko Snoras kreditorių komiteto pirmininkė A.Mažintienė vienu balsu tvirtina , jog išleisti bankrutuojančio banko administravimui per kiek daugiau nei metus 230 mln.LTL yra normalu ir kad tai sudaro tik 15 proc. (?!) nuo, neva, surastų 1,5 mlrd.LTL, tačiau toks tvirtinimas yra daugiau, negu absurdas!

Galima pateikti visiems  suprantamą pavyzdį: subankrotinama normaliai veikianti parduotuvė; paskiriamas bankroto administratorius; administratorius, suskaičiavęs pinigus buvusius parduotuvės kasose  bei seifuose,pareiškia, kad jis ,neva, juos surado ir už tai jam priklauso 15 proc. nuo “surastos” piniginių lėšų sumos.

Sakote, kad nesąmonė?! Tačiau tokia yra tikrovė deklaruojama bankroto administratoriaus N.Cooper !

Todėl reikia dar kartą pažymėti, kad visiškai nesuprantama ir nepateisinama tai, kad  užsienio konsultantams jau yra išmokėta  per 111 mln. LTL ar net 130 mln.LTL išmokų, dorai net nežinant ir negalint pagrįsti už ką.

Tuo pačiu, būtina atskirai  aptarti ir  praradimus, kuriuos patyrė bankas Snoras ir jo kreditoriai per pinigine prasme ypač brangaus bankroto administratoriaus N.Cooper 1,5 metų “veiklą”  Lietuvoje.

Bankroto administratorius likimo valiai paliko AB bankas Snoras turtą Latvijoje: nebuvo imtasi realių veiksmų tiek banko Snoras investicijų į “Latvijas Krajbanka” (praradimai per 200 mln. LTL), tiek ir banko investicijų į skrydžių bendrovę “Air Baltic” (praradimai per 150 mln. LTL) išsaugojimui ir reikiamam jų administravimui.

Administratoriaus  konsultantai praleido ieškinio  senaties terminą (1 metai) reikalingiems ieškiniams pareikšti prieš kompaniją BAS (“Air Baltic”), todėl nebuvo imtasi jokių veiksmų išieškoti kompanijos “Air Baltic” skolą, nors, yra žinoma, kad paskola buvo užtikrinta Latvijos vyriausybės garantija! Bankroto administratorius N.Cooper paprasčiausiai įtraukė šią paskolą į blogų aktyvų sąrašą, kuo iš esmės padovanojo ją Latvijos  vyriausybei (kaip minėta, praradimai per 150 mln. LTL).

Bankroto  administratorius  N.Cooper nesiėmė jokių  priemonių,  išieškant banko Snoras  naudai  pinigines lėšas, pavogtas  (jau po bankroto paskelbimo) iš banko Snoras korespondentinių sąskaitų  Investbanke Rusijoje.

Taip pat nesiėmė  veiksmų  ir dėl  40 proc. to paties banko akcijų, kurios buvo įkeistos bankui Snoras už paskolą, neteisėto nusavinimo (praradimų paskaičiavimui: Investbank banko akcinis kapitalas – 280 mln. USD, metinis pelnas – apie 30 mln. USD)

Tik neseniai, jau praėjus 1,5 metų ir visiems aplinkui pirštu baksnuojant į šį aplaidumą, bankroto administratorius teikėsi pradėti kokius tai pirminius teisinius išieškojimo  veiksmus, kai tuo metu jau visas tas turtas, kurio bendra vertė  yra apie 200 mln. EUR, jau yra  negrįžtamai prarastas (viso praradimai apie 690 mln. LTL).

Nei bankroto administratorius N.Cooper, nei jo komandos nariai (konsultantai) nė karto nebuvo nuvykę į Rusiją: Maskvą ar S.Peterburgą, kur randasi kilnojamasis  ir nekilnojamasis  turtas, įkeistas bankui Snoras už paskolas arba ten yra vystomi ir administruojami svarbūs bankui verslo projektai. Ko pasėkoje administratorius nesugeba perimti Rusijos paskolų portfelio – veda derybas, vietoje to, kad užsiimtų agresyvią puolimo strategiją. To pasėkoje Rusijos skolininkai nusiima įkeitimus ir paskolos tampa bevertėmis (potenciali žala apie 350 mln. LTL).

Administratoriaus konsultantai pralošė laimėtiną bylą Ukrainos teismuose (nes praleido terminą ir nenuvyko į paskutinės instancijos teismo posėdį) prieš Conversbank ir nesugebėjo susigrąžinti užstrigusių piniginių lėšų korespondentinėje sąskaitoje, esančioje tame minėtame banke (praradimai apie 30 mln.LTL).

Bankroto  administratorius N.Cooper  ir jo komandos nariai  per 1,5 metų  banko Snoras administravimo laikotarpį  nerodė  noro ir iniciatyvos, nerado tam laiko ir nesusitiko deryboms su lengvatinių mokesčių jurisdikcijose, t.y JAV priklausančiose Kaimanų salose (beje,  Kaimanų salos turi  suteiktą AAA šalies tarptautinį reitingą), registruotų trijų  investicinių fondų  valdytojais,  į  kurių fondų vienetus  yra investavęs bankas Snoras. Derybų metu tereikėjo susitarti dėl piniginių lėšų grąžinimo, sudarant paprasčiausią  swop sandorį (praradimai apie 350 mln. LTL).

Administratoriaus N.Cooper nurodymu UAB “Nekilnojamo turto gama” akcijos, kuriomis valdomi A klasės biurų pastatai “Vilniaus verslo uostas” (esantys Vilniuje, Konstitucijos pr.) ir kurios buvo apskaitomos banko Snoras dukterinės įmonės “Snoras Investment  Management” balanse (bankui priklausė 51proc. akcijų) už keletą tūkstančių litų buvo parduotos tos bendrovės (UAB “NT gama”) mažumos (!?) akcininkams ir dabartiniams “Vilniaus verslo uosto” pastatų valdytojams:A.Ginaičiui ir UAB “Vėtrūna” vadovui V.Baniui.

Šiuo p. N.Cooper  sankcionuoto, tačiau neteisėto  ir bankui ekonomiškai  nenaudingo sandorio pasėkoje banko Snoras kreditorių nenaudai  buvo atsisakyta virš 110 mln. LTL vertės turto, kas sudaro  51proc. banko Snoras valdomos dalies vertę (visa “Vilniaus verslo uosto” pastatų vertė yra 220 mln. LTL, nes vien šių pastatų statybos montavimo darbai sudarė 175 mln. LTL (potenciali žala per 110 mln. LTL).

Administratorius neginčijo  akivaizdžiai  atbuline data padarytų įskaitymų, tuo  padarydamas  ženklią žalą  banko kreditoriams.Vienas iš akivaizdžių  ir konkrečių  pavyzdžių — G.Degučio įmonės UAB “Novotersa” padarytas 652 tūkst. LTL neteisėtas įskaitymas, sankcionuotas ir leistas  įvykdyti paties bankroto administratoriaus N.Cooper.

Įdomu, kas  bus kaltas dėl visų  šių N.Cooper banko Snoras turto administravimo laikotarpiu tiek banko Snoras akcininkams, tiek ir kreditoriams  padarytų akivaizdžių žalų atvejų?

Ar bus pabandyta eilinį kartą šiuos nuostolius pateikti visuomenei kaip turto trūkumą, neva atsiradusi  dėl banko Snoras pagrindinių akcininkų kaltės?

Ar pastariesiems, kaip ir pirminiu atveju, bus falsifikuojami dar vieni įtarimai dėl turto išsvaistymo?

Juk tokia nuostata akivaizdžiai peršama visuomenei net pasinaudojant  bankroto administratoriaus N.Cooper samdomos  reklamos agentūros “Idea Prima” paslaugomis, kuriai, beje, už šias paslaugas iš banko Snoras indėlininkų pinigų kas mėnesį  yra mokamas 100 tūkst. LTL atlyginimas. Iš tiesų stebina ir tai, kad bankrutavusi organizacija (bankas) aplamai perka media paslaugas bei leidžia kreditorių pinigus PR-o juodosioms technologijoms, įskaitant ir jų vedamą informacinį karą prieš banko Snoras pagrindinius akcininkus.

Tikrovėje reikia įvertinti ir tokius  bankroto  administratoriaus  N.Cooper pasisakymus, kai jis savo aplinkoje tvirtina,  kad jo nedomina nei banko Snoras dukterinės įmonės, nei jų veikla, nei jų turto vertė ir aplamai administratorius nesuinteresuotas rasti ir išieškoti banko ir jo grupės įmonių turto daugiau kaip už 4 mlrd. LTL, kad pateisinti jo paties deklaruotą, neva, 4 mlrd. LTL banko turto trūkumą iš AB banko Snoras  8 mlrd. LTL turto, realiai buvusio iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) ir banko akcijų nacionalizavimo.

Šiandien jau galima drąsiai konstatuoti, kad tiek bankroto administratoriaus N.Cooper nusikalstamas veikimas, pusvelčiui pardavinėjant banko Snoras ir grupės įmonių turtą , tiek ir nusikalstamas neveikimas, nesiimant savalaikių reikiamų priemonių šio turto išsaugojimui bei tinkamam administravimui, daro didžiulę žalą AB banko Snoras akcininkams ir kreditoriams. O pastarieji neturėtų su tuo taikstytis, kaip dabar tai yra toleruojama iš valdžios pusės.

Pabrėžtina, kad bankas Snoras buvo nacionalizuotas visuomenės poreikiams, o tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis šiuo metu tam tikra prasme yra ir banko Snoras akcininkas. Todėl kiekvienas akcininkas turi teisę ne tik užduoti klausimus dėl bendrovės valdymo, bet ir sulaukti objektyvių ir motyvuotų atsakymų. Ar bus atsakyta į aukščiau išvardintus klausimus?

Laisvas laikraštis

Leave a Reply