Valstybės valdymas suiręs

Kokie gali būti pokyčiai – evoliucija ir valstybės valdymo kontrolė, jei 85-90% visuomenės – tai konformistai, tolerastai – prisitaikėliai ir susitaikėliai.

Dar daug kas priklauso nuo išrinkto valstybės valdymo lyderio, pagrindinio valstybės valdytojo. Kai beveik viskas monopolizuota ir komercializiuota, lyderis lemia daug, didžiąja dalimi, degradacija ar evoliucija priklauso būtent nuo jo. Būtent nuo to, koks bus pagrindinis valstybės valdymo lyderis, kokių kelių pasuks, būtent nuo to priklauso mūsų ateitis, nes būtent jis įgauna didžiausia visuomenės pasitikėjimo laipsnį. Bet ir jis dar ne viskas.

Svarbiausia yra pati visuomenė, jei ji aktyvi, pilietiška, kovinga – vadinasi evoliucija ir savaiminė atranka, kontrolė vyksta, vadinasi viskas puiku. Vadinasi visuomenės kontrolė veikia. Jei ne, tai degradacija, tai kelias į praeitį…

Dar didelę vaidmenį vaidina MIP (masinės informacijos priemonės) jų laisvė, o ar jie laisvi ir nepriklausomi, ar vizgi priklauso nuo pinigų..? Ar mes turime MIP laisvę, ar vizgi ji angažuota ir priklausoma..? Aš manau, kad tos MIP laisvės kaip nebuvo tais TSRS laikais, taip jos nėra ir dabar, vadinasi jos objektyvumas yra nulio sveikų ir nulio dešimtųjų vertės. Kaip vienas senas pražystamas viešųjų ryšių specialistas dažnai kartoja, mes dabar turime „agitacija ir propaganda – reklama ir dezinformacija“. O ar valstybės valdyme daug kas pasikeitė personaliuose ir jų įpročiuose..?

Ar ne tos pačios prisitaikymo ir susitaikymo vertybės diegiamos per švietimo sistemas. O kur apie prevencija, darbo vertinimus, kontrolę, atšaukimus..? Kodėl vieniems daug kas galima, kitiems ne, kur tam, tokiam pagrindimui moraliniai argumentai..? Tad arba teisingumas, jo kontrolė mechanizmai, kai kontroliuoja apačios yra – arba mes galime konstatuoti, kad tiesos ir teisingumo atgręžto į tikrąją gyvenimo kokybę ir vertę mes neturime. Be atoveiksmio į blogį negali būti evoliucijos, progreso, tobulėjimo, ateities. Tad, arba mes solidarus – ar mes esame peliukai, kurios valdo pelių generolai.

Jei mes neinvestuosime į vaikų išsilavinimą, kultūra, galimai gydimą, intelektualų vystymą, patriotizmą, tai automatiškai gausime tokį pat atoveiksmį sulaikę senaties – senatvės.

Tezės, kai parazitams (perdirbėjams) viskas, o gamintojams minimumas – tai lygiai toks pats kelias į degradaciją, o ką mes šiai dienai turime..? Ar mes turime kokią nors evoliucijos paradigmą, ar mes kažkokia prasme gyvename praeityje, tik pakeitę tam tikras ideologines, priklausomybės, geopaklusnumo tezes..? Ar mes turime kokius nors vystymosi, plėtros, gamybos ir eksporto didinimo programas, nes visa kita tėra tik degradacija. Ar mūsų dabartinė paskirtis kurti pelną svetimšaliams..?

Kokia yra dabartinė mūsų matrica..?

Nebūtina pavydėti pertekliui ir tai paversti gyvenimo dogma, tai neturi tapti gyvenimo kultu – didžiausią vertybę.

Kaip nepaimk, bet būtent šios vertybės naikina kolektyvizmo jausmą, bendruomeniškumą, bendruomeniškumo atsakomybę. Tai kelias nuo kooperacijos į individuališkumą, oligarchinį valdymą.

Ir ką mes matome..? Agitacija ir propaganda – reklama ir dezinformacija… ir nieko daugiau…

Rimas Armaitis

Šauksmas

Leave a Reply