Vitalijus Balkus. Monsanto – viršvalstybinės korporacijos pavyzdys (video)

Monsanto nėra absoliutus blogis. Tai tik viena iš daugelio pasaulinių mega-, transnacionalinių korporacijų. Dažnai manoma, kad sunaikinus vieną korporaciją, pasaulis pradės gyventi geriau. Taip nėra, nes jos vietą užims kita. Todėl Monsanto korporaciją miniu tik kaip pavyzdį.

monesanto 2

1901 metais tokiu pavadinimu įsikūrė chemijos įmonė. Ji gavo išskirtines teises prekiauti sacharinu. Taigi nuo pat gimimo dienos Monsanto turėjo sąsajų su maistu. Sacharinas – vienas iš pirmųjų, kontraversiškas maisto priedas. Jis nekartą buvo draustas. Taigi ir Monsanto istorija nebuvo rožėmis klota, ypač iš pradžių. Tačiau kompanija rado prieigą prie JAV prezidento Teodoro Ruzvelto, kuris buvo diabetikas. Sacharinas jam buvo išsigelbėjimas. Padedant tokioms pažintims, Monsanto galėjo dirbti toliau.

Jokia transnacionalinė korporacija negali dirbti, neturėdama tamprių sąsajų su valdžia, su politine valdžia. Jeigu savo gyvavimo pradžioje tos korporacijos valstybinę valdžią įtakoja minkščiau, tai vėliau, kada korporacijų dydis pasiekia dažnos valstybės dydį (finansine prasme), jos pradeda diktuoti valstybei sąlygas. Taigi grįžtant prie Monsanto pavyzdžio, kada 1907 metais ji nenuskęsta, ji vystosi toliau ir 1917 metais ji tampa aspirino, visų laikų geriausiai parduodamo vaisto, ir sintetinio vitamino C, gamintoja. Nesakau, kad tai buvo koks nors didelis sąmokslas. Tiesiog kompanija pasinaudojo geromis sąlygomis verslui ir pradėjo plėstis.

Jokia didelė kompanija negali jaustis saugiai, jei nepradeda dirbti su strateginiais valstybės produktais. Todėl apie 1930 –uosius Monsanto pradeda dirbti branduolinėse programose. Dalyvaudamos tokiose programose, korporacijos pereina į visiškai kitą lygį. 1960 –aisiais, Vietnamo karo metu, Monsanto gamina medžiagą Agent Orange, skatinančią augmeniją numesti lapus. Tai buvo daroma tam, kad JAV kariuomenė galėtų lengviau pastebėti džiunglėse bėgiojančius Vietnamo partizanus. Ta medžiaga buvo viena toksiškiausių. Todėl ir šiandien Vietname daug žmonių, kenčiančių nuo anuomet naudotų cheminių medžigų Vietnamo karo metu. To difolianto toksiškumas buvo toks, kad jį galima prilyginti cheminiam ginklui.

issigimimai Vietname

Transnacionalinė korporacija visada dirbs ten, kur yra didžiausias pelnas. Korporacinė etika baigiasi ten, kur atsiranda didieji pelnai. Nėra tokio nusikaltimo, kurio nepadarytų didysis kapitalas vardan pelno.

monsanto pinigai

1967 metais nedidelė farmacinė kampanija, bandydama sukurti vaistus nuo opaligės, atranda Aspartamą. Jis nebuvo toks efektyvus, kad galima būtų vartoti medicinoje, tačiau jis buvo labai geras saldiklis. Jis buvo sėkmigai įvestas į rinką, nes galėjo pakeisti sachariną, kuris savo ruožtu jau buvo pririnkęs daug neigiamų atsiliepimų. Sacharinas buvo ties uždraudimo riba. Taigi ta kompanija, gaminanti Aspartamą, buvo užversta nukentėjusių žmonių, (daugiausia moterų), ieškiniais. Ji atsiduria ties bankroto riba. Ir kas gi perima šią bankrutuojančią kompaniją su uždraustu Aspartamu? Na žinoma, Monsanto. Korporacija pervadina bankrutavusią kompaniją į NutraSweet ir įvyksta stebuklas: Aspartamas ir vėl rinkoje. Jis vėl pripažįstamas tinkamu vartojamui, kai tuo tarpu sacharinas uždraustas. O kada Aspartamui baigėsi patentinė apsauga – Amerikoje vėl buvo pradėta leisti sacharino gamyba. Tokie manevrai būdingi labai stambiam verslui, kuris gali įtakoti valstybės sprendimus.

1984 metais buvo pradėtas tyrimas, kurio metu bandyta ieškoti pareigūnų, pakartotinai įvedusių Aspartamą į rinką. Bet valstybinėse struktūrose jų jau nebeliko. Nesunkiai galima atspėti, kur jie dingo. Ogi visi įsidarbino NutraSweet kompanijoje. Taip Monsanto per vieną savo dukterinių įmonių užsidirbo gražaus pelno.

Kada kompanija išauga nuo pataikaujančios politikams iki diktuojančios jiems sąlygas, joms pradeda dirbti išskirtinės asmenybės. NutraSweet vadovu dirbo Donaldas Ramsfeldas, kuris ilgą laiką buvo JAV gynybos sekretoriumi. Berods, prie Bušo. Be Ramsfeldo, Monsanto korporacijoje dirbo keli federaliniai teisėjai, keli žemės ūkio reguliavimo buvę pareigūnai. Tuomet korporacijos išsivysto iki tokio lygio, kada jos pačios tampa valstybe. Čia reikėtų prisiminti dar vieną Monsanto veiklos sritį, kuri dabar jau tapo pagrindine – genetiškai modifikuoti organizmai GMO. Pernai Monsanto daugiausiai užsidirbo iš prekybos sėklomis.

MONSANTO-GMO-CORN-SOY

Labai greitai Mosanto tapo lyderiu GMO pramonėje. Ji yra virš 80 procentų patentų šioje srityje savininkė. Ji neturi teritorijos,bet galingesnė už daugelį valstybių.

monsanto sejeja

Galima būtų paminėti apie karą su ūkininkais, kurių pasėliuose buvo aptikti GMO produktai, patekę čia netyčia, nes augalai natūraliai kryžminasi. Berods, 2005 metai korporacijai buvo nelabai sėkmingi, nes buvo sustabdyti 4 patentai, kurie buvo naudojami kovoje prieš tradicinius ūkininkus. Ir kada buvo pradėtas šis tyrimas, į viešumą pateko informacija, kad vien žmonių , pasisakančių už ūkininkus, kompromitavimui kompanija išleido virš 10 mln. dolerių. Vienas iš transnacionalinių kompanijų požymis: jos pasiruošusios investuoti didžiulius pinigus į viešuosius ryšius, žmonių papirkinėjimą. Tais pačiais 2005 metais vienas iš Monsanto produktų – augimo hormonas, kuris Europos Sąjungoje dar uždraustas, Kanadoje sukėlė skandalą. Mokslininkai, kurie tyrė šį hormoną, prisipažino, jog jiems už palankius atsiliepimus apie šį produktą buvo siūloma nuo 1 iki 2 mln. dolerių kyšiai.

Vien pelnas Monsanto korporacijoje pernai siekė 3 mlrd. dolerių. Praeitų metų apyvarta siekė berods 13,6 mlrd. dolerių. O kas liečia Kanados mokslininkus, tai gal būtų skandalas nuėjęs į užmarštį, jeigu nebūtų dingę ir patys tyrimų rezultatai. Tyrimų rezultatai dingo prieš pat jų paskelbimą.

Korporacijai nebūtina įtakoti vieną konkrečią vyriausybę. Tai neproduktyvu. Mažai tikėtina, kad didžiulės korporacijos atstovai atkeliautų į Lietuvą. Bus įtakojama Europos Sąjunga apskritai, ten sukinėjasi stambių korporacijų lobistai. Vienas iš įdomesnių – Indijos pavyzdys. Kada GMO buvo pradėta traktuoti kaip panacėja, 2005 m. Tarptautinio Valiutos Fondo kreditas Indijai buvo susietas su tuo, kad Indija privalėjo įsileisti GMO produktus į šalį. Vienas iš produktų buvo GMO medvilnė. Buvo teigiama, kad Indijos žemės ūkio produktyvumas per žemas ir įvedus GMO medvinę, pirmiausia – padidės derliai, o antra – sumažės pesticidų sunaudojimas. Tai tapo tikra Indijos ūkininkų tragedija. Nes po kelių metų pesticidų vartojimas sugrįžo į ankstesnes apimtis. Mat kenkėjai, kurie neėsdavo GMO augalų, išties jų neėdė. Tačiau atsirado šalutiniai, netradiciniai kenkėjai. Taigi ūkininkai buvo priversti ir naudoti pesticidus, ir GMO sėklas, ir dar liko už jas skolingi. Nusirito ūkininkų savižudybių banga. Ši istorija –pavyzdys, kada korporacija jau pajėgia įtakoti didžiulių tarptautinių struktūrų (šiuo atveju – TVF) sprendimus.

monsanto zudike

Šiandien mes jau stebime, kaip didelės tarptautinės korporacijos įeina į Europos sąjungos valdymo struktūras. Apie 2005 metus Monsanto pradėjo supirkinėti kompanijas, užsiimančias sėklų platinimu. GMO Europoje dar nėra legalūs, tačiau Monsanto jau ruošiasi laikui, kada GMO bus legalizuota. Tas atsitiks, jei bus pasirašyta Transatlantinė sutartis ir bus panaikinti visi apribojimai, skirti JAV pramonei.

Dar viena Monsanto kompanijos veiklos sritis, kurios negaliu nepaminėti. Tai žinomo herbicido Rundapo gamyba. Jo ypatumas tas, kad dirbdamas poroje su GMO augalais, jis naikina visa piktžoles, o GMO augalai lieka, nes jam atsparūs. Kalbos, kad Rundapas nepavojingas – netiesa. Iš tiesų jau yra tyrimų, įrodančių, kad Rundapas ir kaupiasi, ir kenkia sveikatai. Jis gali sukelti išsigimimus. Tai yra plačiai žinoma ir patvirtinta. Bet prisiminkime jau anksčiau minėtą dalyką: tas, kas neša didelį pelną, vistiek bus naudojamas. Ir kiek įmanoma ilgiau.

monsanto

Tenka susidurti su aktyvistais, kurie mano, jog atskiros transnacionalinės korporacijos – absoliutus blogis. Iš tikrųjų blogų korporacijų nėra. Jos daro tai, kas joms leidžiama. Iš esmės bloga sistema, kuri leidžia tokioms korporacijoms susikurti. Iš 100 didžiausių ekonomikų, tik 48 iš jų yra valstybių ekonomikos. 52 – tai korporacijų ekonomikos. Sistema leidžia susikurti tokiems monstrams, kurie ir daro tai, kas jiems leista. Lietuva per menka ir per maža, kad galėtų tiesiogiai sudominti tokius gigantus. Nereikia manyti, kad jei mes vienos korporacijos (šiuo atveju Monsanto) neįsileisime, tai jų pas mus ir nebus. Jos ateis ir be mūsų valdžios žinios, per ES direktyvas, reikalavimus, per tarptautines sutartis, kurių mes privalėsime laikytis. Tų dalykų dar nėra, bet mes iš anksto su jais sutikome, stodami į ES. Korporacinis pasaulis yra gerokai arčiau, negu įsivaizduojame. Jis gali apsigyventi mūsų pasėliuose, mūsų maiste, ir mes to įtakoti jau negalėsime.

Šauksmas

Leave a Reply