Vokiečiai apie imigrantus – „nereikalingos darbo rankos“

Šimtai tūkstančių pabėgėlių artimiausiais mėnesį ims ieškoti sau darbo Vokietijoje. Mums reguliariai pasakoja, kad valstybė neišgyvens be naujų darbo rankų. Ekonomistai ir statistikai nesutaria vertindami atvykusių į VFR darbinius gebėjimus, bet kai kurie ekspertai tvirtai įsitikinę: dauguma pabėgėlių neatras sau vietos vokiškoje darbo rinkoje, – apie tai rašo Petr Levskii Vokietijos rusakalbių portale rg-rb.de.

dfa32e39a5758ca03150b852ff6c27b7_XL

Dar šių metų pradžioje keturiasdešimt procentų atvykstančių į VFR sudarė Kosovo gyventojai. Dabar jie praktiškai nefigūruoja paduodančių prašymus dėl politinio prieglobsčio statistikoje. Lyderio pozicijas(45%) užėmė Sirai. Ketvirtadalis atvykusių – vaikai, dar ketvirtadalis – suaugę nuo 16 iki 25 metų, kitas ketvirtis – iki 35. Paduodantys prašymus laisvanoriškai gali nurodyti duomenis apie savo išsilavinimą. Federalinė žinyba migracijos ir pabėgėlių klausimais, kurios vadovas Manfred Schmidt tik ką paliko savo postą, perleidęs savo vadovo vietą darbo agentūroje Frank-Jürgen Weise, paskelbė šimto tūkstančių pabėgėlių anketų vertinimą. 13 % iš jų turi aukštąjį išsilavinimą, 18 % mokėsi gimnazijoje, 30% – paprastoje vidurinėje mokykloje, 24% – pradinėje, 8% neturi jokio išsilavinimo.

Pagal pabėgėlių anketų duomenis, 60% Sirijos pabėgėlių pareiškė, kad jų materialinė padėtis jų išvykimo šalyje buvo vidutinė arba gera. Kas ketvirtas siras, pakliuvęs į Vokietiją, turi aukštąjį išsilavinimą, dar ketvirtadalis lankė gimnaziją, dar 25% – vidurinę mokyklą ir 17% – pradinę.

Nepaisant to vedantieji VFR ekonomistai mano, kad net išsilavinę imigrantai nepajėgs greitai integruotis, jie skeptiškai vertina imigrantų šansus užimti prideramą vietą vokiškoje darbo rinkoje: dauguma neturi pakankamos kvalifikacijos. Diplomai ir atestatai neatlaiko palyginimo su vokiškais, ir net tiems, kas daug ką sugeba, pirmiausiai teks mokytis kalbos. Kad humanitarinė krizė neturėtų išimtinai negatyvaus užsitęsusio poveikio į Vokietijos biudžetą ir mokesčių mokėtojų pinigus, Miuncheno ekonomikos tyrimo instituto Ifo-Institut vadovas Hans-Werner Sinn siūlo imtis griežtų priemonių. „Tenka baimintis, kad daugelis nesugebės užtikrinti sau užimtumą esant veikiančiam minimalaus valandinio darbo užmokesčio lygiui, kuris yra 8,5 eurų, dėl žemo darbo našumo“,- skaito ekspertas, siūlydamas sumažinti minimalų valandinį atlygį.

Ekonomistas vertina papildomas išlaidas Vokietijos dėl priėmimo pabėgėlių 10 milijardų eurų. Tokias pačias išlaidas prognozuoja ir federalinė vyriausybė. Skirtumas – išlaidos išsilavinimui. Ifo-Institut jų neįskaičiuoja. O paruošimas imigrantų savistoviam dalyvavimui darbinėje veikloje numato ne tiktai mokymą vokiečių kalbos, bet ir profesinį paruošimą arba perkvalifikavimą: šios investicijos gali išaugti į milijardines. Skirtingai nei palyginti išsilavinę siriečiai, skaičius beraščių tarp jaunų pabėgėlių iš Afganistano (11% pasiekusių Vokietiją „politinių“) viršija 50% (amžiaus grupė nuo 14 iki 29 metų). Prognozės ir pasiūlymai Ifo-Instituto remiasi vyriausybės paviešintų duomenų tyrimais apie pabėgėlių skaičių: 800 000 žmonių 2015 metais. Pagal kai kurias programas, jų skaičius per metus viršys milijoną.

O ką, leiskite paklausti, liberaliai „filosofuojanti“ Lietuvos valdžią veiks su beraščiais ir protiškai atsilikusiais juodaodžiais iš Eritrėjos, kurių IQ 70%, jei vokiečiai nežino ką daryti su „aukštąjį išsilavinimą“ turinčiais sirais? Izraelis, pavyzdžiui, žino tik vieną afrikiečių integravimo būdą – gerai jiems užmokėti ir išsiųsti už valstybės sienos.

Mano giliu įsitikinimu negrų ir arabų vežimas į Lietuvą yra nusikaltimas, skurstančių Lietuvos gyventojų tolesnis skurdinimas, spartesnė diskriminuojamų lietuvių emigracija (išmokos pabėgėliams kelis kartus viršija daugumos dirbančių lietuvių pajamas), valstybės naikinimas. Šitai beprotybei būtina užkirsti kelią.

Paruošė Petras Gulbinskas

Šauksmas

Leave a Reply