Vokietijos ekonomistai kritikuoja Merkel „pabėgėlių“ politiką, draugai nusigręžė, užsienio politikos pasiekimai – lygūs nuliui (1 dalis)

Merkel „atvirų durų“ politiką kritikuoja praktiškai visi ES šalių vadovai. Kaip rašo Austrijos dienraštis Krone, net tos valstybės, kurios dar prieš kelis mėnesius ją rėmė, šiandien nuo Merlel nusisuko. DW nuomone, šiandien prasidedantis aukščiausio lygio ES vadovų pasitarimas pabėgėlių klausimu gali lemti Merkel likimą. Liūdnos žinios Merkel ateina ir iš pačios Vokietijos. Ifo institutas apklausė 220 Vokietijos ekonomikos profesorių, kokią įtaką turės pabėgėliai Vokietijos ekonomikai. Daugumos profesorių nuomone ši įtaka bus neigiama. Užsienio politikos srityje Merkel pasiekimai = 0.

0,,19051045_403,00

Apie Vokietijos ekonomikos profesorių apklausą pranešė Frankfurter Allgemeine Zeitung. Pabėgėlių antplūdis, ekspertų nuomone, sukels valstybės skolų, mokesčių, pensijinio amžiaus didėjimą.

Straipsnyje rašoma, kad nesenai Valstybės finansų ir politinės ekonomikos Centras Ifo apklausė įžymiausius 220 Vokietijos ekonomikos profesorius apie tai, kokią įtaką turės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pabėgėlių politika valstybės ekonomikai.

Dauguma apklaustųjų, 40 procentų, mato šios politikos neigiamą įtaką, 23 procentai – teigiamą. Likusieji nepareiškė nuomonės šiuo klausimu.

Penkiasdešimt šeši procentai respondentų buvo tos nuomonės, kad reikia mažinti minimalų uždarbį, nes dauguma pabėgėlių yra žemos kvalifikacijos. 37 procentai atmetė tokį siūlymą.

Vokietijos ekonomistai kritikuoja pabėgėlių priėmimo politiką ir abejoja pabėgėlių nauda ekonomikai. 45 procentai ekonomistų mano, kad ryšium su išlaidomis pabėgėliams didės biudžeto deficitas.

Absoliuti dauguma ekonomistų reikalauja pagerinti Šengeno zonos išorinių sienų apsaugą. Jie įspėja, kad vidinių Šengeno zonos valstybių sienų uždarymas brangiai kainuos.

Tam, kad išlaikyti ir aprūpinti pabėgėlius būstu, mano ekspertai, teks skolintis (45%), o po to padidinti mokesčius (36%).

fluechtlinge-warten-an-der

Kad teks didinti pensijinį amžių, galvojo (22%) respondentų, kad teks mažinti socialines išlaidas – (21%). 16 procentų manė, kad teks perskirstyti biudžetą ir imtis biudžeto ekonomijos.

Lygindami su kitų šalių migracijos politika, profesoriai Vokietijos migracijos politiką vertino kritiškai.

Anglų politika buvo vertinama ne taip neigiamai. Geriausiai buvo įvertinta Kanados ir Australijos migracijos politika, kur labai didelis dėmesys skiriamas imigrantų kvalifikacijai.

Pranešama, kad Ifo ekonomistų grupė kiekvieną mėnesį tyrinės Vokietijos profesorių nuomonę. „Kalbama apie tai, kad nustatyti diferencijuotą Vokietijos ekonomistų nuomonių paveikslą principiniais klausimais esamu momentu“ – pasakė apklausos iniciatorius Niklas Potrafke, Ifo centro vadovas. „Mane nustebino apklausos dėl pabėgėlių išlaidų finansavimo šaltinių rezultatas. Aš nepritariu pozicijai, kad turi būti daugiau išlaidų finansuojamų naujų skolų sąskaita, arba keliant mokesčius“ – pasakė Potrafke. Vietoj to, jis pasisakė už vėlyvesnį išėjimą į pensiją arba išlaidų mažinimą.

Taip pat ekonomistai buvo apklausti dėl tračiojo pagalbos paketo Graikijai. 70 procentų profesorių pasakė, kad tai padės stabilizuoti šalį per ilgesnės laiko atkarpos perspektyvoje. Tai įgalins tik laimėti laiko. Tai neišspręs struktūrinių problemų, manė respondentai. 50 procentų sutiko, kad Graikija turi išeiti laikinai iš Euro zonos su galimybe sugrįžti į ją atgal. 57 procentai ekonomistų pritarė Europos centrinio banko fiskalinei politikai, 41 procentas reikalavo, kad būtų padidintas komercinių bankų refinansavimo procentas.

Petras Gulbinkas.

Šauksmas

Leave a Reply