Zeehoferis grasina, kad Bavarija atsiskirs

Horsto Zeehoferio vadovaujama Bavarijos partija CSU grasina Angelos Merkel (CDS) koalicijos skyrybomis.

2016-01-26T164800Z_1007000001_LYNXNPEC0P15H_RTROPTP_2_CNEWS-US-EUROPE-MIGRANTS-G

 

 

 

 

 

 

 

 

Lygiai prieš keturiasdešimt metų KSS (CSU) vadovybės posėdyje pietų Bavarijos miestelyje Vildbad, komunoje Kroit buvo priimtas sprendimas dėl nutraukimo koalicinių ryšių su tradiciniais bavarų partneriais – su partija KDS (CDU). Siūlant tuometiniam KDS pirmininkui Francui Jozefui Štrausui (Franz Josef Strauß) buvo nutarta atsisakyti nuo frakcijų bendradarbiavimo su krikščionimis demokratais, kurie tęsėsi visą pokario periodą. Tokį sprendimą sukėlė „nesutaikomi prieštaravimai“ tarp Štrauso ir Helmuto Kolio (Helmut Kohl), kurie lietė kaip bendradarbiavimo santykius su vokiečių liberalais, taip ir strateginį klausimą apie taip vadinamą „ketvirtą partiją“, tai yra KSS ėjimą į fedaralinį lygį. Bet praėjus vos keturioms savaitėms bavarai įjungę „atbulinę eigą“ skubiai susitaikė, o apie galimą skylimą santykių jau niekas neprisiminė.

Ši, nebūdinga vokiškam politiniam landšaftui situacija pilnai gali vėl pasikartoti, nors ir ne tokioje ekstremalioje formoje. Bet kokiu atveju, KSS vadovai pareiškia dabar apie ketinimą vykdyti priešrinkiminę kompaniją į Bundestagą sekančiais metais atskirai nuo krikščionių demokratų. Apie tai oficialiai pareiškė Bavarijos premjeras, užimantis ir KSS vadovo postą Horstas Zeehoferis, kalbėdamas partijos komisijoje apie būsimą partijos strategiją. Politiko žodžiais, jis tokiu atveju pats bus partijos sąrašo pirmuoju numeriu rinkimuose į valstybės parlamentą. Zeehoferis mano, kad tuomet rinkėjas pamatys, kad jis gali balsuoti būtent už KSS, o ne už bloką kuriam vadovauja Angela Merkel. Pagrindinė priežastis tokio bavarų ketinimo yra „principiniai prieštaravimai“ su ponia Merkel dėl šiandieninės migracijos politikos, kurios pasekoje į valstybę atvyko 1,5 milijono imigrantų.

Bavarijos finansų ministras Markus Zioder (Markus Söder), palaikė savo šefą televizijos eteryje ir pareiškė, kad jei bus tęsiama šiandieninė migracijos politika tolimesniam bendradarbiavimui su krikščionimis demokratais „yra kilusi rimta grėsmė“. Zioderio įsitikinimu, šiandieniniai krikščionys demokratai per daug stipriai nukrypo į „kairį flangą“, kas išlaisvino politinę erdvę partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šalininkams. Būtent Angela Merkel, Bavarijos ministro nuomone, kalta dėl staigaus AfD partijos, kuri šiandien jau surenka 15% balsų federaliniame lygyje, sustiprėjimo.

Dar vienas KSS atstovas, Aleksandras Dobrindt (Alexander Dobrindt), užimantis postą transporto ministro „juodai-raudoname“ Merkel kabinete, pripažino šiomis dienomis, kad negalėjo net įsivaizduoti situacijos, kada KDS ir KSS „bus tokios tolimos viena nuo kitos tokiu centriniu klausimu, kaip politika pabėgėlių atžvilgiu“. Dobrindto įsitikinimu, jo partija turi tapti garantu to, kad krikščionys demokratai vadovaukami Merkel negalės tęsti tęsti migracinę politiką dabartiniu pavidalu.

Galutinis sprendimas apie galimybę vykdyti KSS atskirą nuo krikščionių demokratų rinkiminę kompaniją bus priimtas vadovybės pasirinkime 24-25 birželio dienomis.

KDS/KSS valdančiosios koalicijos skylimas prasidėja jau anksčiau. Sausio mėnesį KSS partijos pirmininkas Horstas Zeehoferis laišku kreipėsi į Vokietijos kanclerę, KDS pirmininkę Angelą Merkel, kad ši imtųsi skubių priemonių nekontroliuojamai migracijai stabdyti.

Jis grasino Merkel ir jos vyriausybei teismu, jeigu pabėgėlių srautas nebus sustabdytas. Laiške, atsiųstame į Merkel ofisą, Zeehoferis kvietė ją pasienyje su Austrija kurti centrus, kurie galėtų pagreitinti migrantų, neatitinkančių politinio prieglobsčio gavėjų reikalavimų, deportaciją.

Kiek anksčiau Zeehoferis jau buvo skelbęs Merkel ultimatumą, žadėjęs kreiptis į Vokietijos konstitucinį teismą, grasinęs imtis bet kokių politinių ir teisinių veiksmų, kad pakeisti dabartinį vyriausybės kursą.

Vokietija 2015 metais priėmė 1,5 imigrantų. Dauguma Vokietijoje kritikuoja Merkel už migracinę politiką, prieš ją pasisako virš 60 procentų vokiečių, tačiau kanclerė Merkel lyg šiol atsisako ją keisti.

Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply