Zigmas Vaišvila. Birželio 3-iosios Forumo prasmė. IV dalis – Graikija patvirtino Birželio 3-iosios tiesas.

I-oje diskusijos dalyje (birželio 20 d.) aptarėme Birželio 3-iosios Forumą Mūsų valstybės tikslas, visuomenė bandė dalykiškai kalbėtis su valdžia dėl bendrų sprendimų ieškojimo ir tarimosi dėl valstybės tikslo. II-oje diskusijos dalyje (birželio 24 d.) aptartas valdžios atvirai vykdomas tyčiojimasis iš mūsų, III dalyje – priežastis Lietuvos piliečių telkimosi ir vienijimosi būtinumą.

IMG_7313         Liepos 5-ąją Graikija patvirtino Birželio 3-iosios tiesą – esminius rezultatus valstybė ir tauta gali pasiekti, valdžiai veikiant drauge su tauta. Šią tiesą Lietuva žino nuo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio laikų, kada 1988 m., Sąjūdžiui net neturint Aukščiausioje Taryboje daugumos, buvo priimti Lietuvai esminiai sprendimai ir įstatymai. Tačiau to prisiminti dabartinė mūsų valdžia, tapusi lojaliu liokajumi ir bijanti tautos nuomonės, bijo kaip velnias kryžiaus.

Teks mūsų ponioms ir ponams tai prisiminti, nes Graikijos pasipriešinimo naciams minėjimo dieną Graikijos Tauta drauge su valdžia pasakė įtikinamą „NE“ kreditorių Trijulės diktatui. Sisteminė Europos Sąjungos žiniasklaida ir pagrindiniai ES veikėjai nekalba apie esmę – apie ES šalių išvalstybinimą, naudojant ir pagrindinį šio proceso įrankį euro. Dar 1992 m. dėl Mastrichto sutarties JK premjerė M. Tetčer perspėjo, kad įvedus bendrą valiutą, valstybės suvereniteto faktiškai netenka.

Todėl Graikija – veningai veikianti valdžia ir tautos dauguma – atvėrė visiems akis. Slėpti šią pagrindinę tiesą globalistams tapo dar aktualiau. Demagogija temdo sveiką protą ir praranda bet kokį gėdos ir savigarbos supratimą. Mūsų politikų „proto“ apraiškų gėda klausytis. Prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimas, kad po referendumo sprendimo Graikija turi atšliaužti ant kelių prieš euro-veikėjus reiškia tą patį, ką ir ultimatyvūs jos nurodymai Ukrainos valdžiai Vilniuje 2013 m.

Graikija atvėrė akis visiems – globalizavimo sistema sparčiai žengia į aklavietę. Amerikietiškas modelis, skatinant vartojimą skolintais pinigais, o bankus ir valstybių praskolinimus, vykdomus viršvalstybinių institucijų (TVF, ECB, ESM ir kt.), yra šio tikslo įgyvendinimo įrankiai, „geranoriška“ prievarta įvedant visuotinę kontrolę ne tik piliečiams, bet ir valstybėms, jas paprasčiausiai išvalstybinant. Svarbu, kad žmonės ir valstybės nesusivienytų! Graikijos referendumas apnuogino situaciją. A. Merkel ir kiti ES ir, visų pirma, euro zonos valstybių privatizavimo vykdytojai visiškai sutriko, nežino kaip elgtis – Graikija išdrįso pasakyti viešai tiesą apie tikruosius šių išvalstybintojų tikslus! Įsivaizduoju, kaip apgailėtinai turėjo atrodyti Lietuvos finansų ministras ir panašūs jo kolegos diskusijose su išsilavinusiu Graikijos finansų ministru.

Apie tai, kas mūsų laukia, dėmesį atkreipti bandžiau savo spaudos konferencijose Seime (2015-01-06 d. – „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“, 2015-02-26 d. – „Apie ką viešai nekalbama dėl euro zonos?“). Graikijos situacija parodė, kaip sunku ištrūkti iš euro zonos, nes valstybė – euro zonos narė faktiškai yra ne tik išprievartauta, bet ir drauge su jos piliečiais padaryta įkaite. Kalbu apie šią ir kitas valstybes, bet ne apie korumpuotas jų valdžias, vykdančias šį išvalstybinimą. Graikija yra ne tik praskolinta ir išvalstybinta, bet ir šantažuojama ECB, dirbtinai savaitę prieš referendumą nedavusio grynųjų Graikijoje veikiantiems net „saviems“, t.y. Vokietijos ir pan. bankams. Svarbiausia buvo išgąsdinti graikus. Bet apie tai vėliau. Pirmiau priminsiu teisinę pusę.

Prievarta įstojus į euro zoną, ne tik fiziškai praradome ir jau baigiame sunaikinti mūsų ekonomikos reguliavimo svertą savo valiutą litą, kurį buvome padengę bent 107% atsargomis. Mūsų valdžia net Graikijos įvykių akivaizdoje nutyli, kad Europos centrinis bankas laiko ir valdo mūsų, kaip ir Graikijos bei kitų euro zonos valstybių narių oficialiąsias užsienio atsargas (2012-10-26 ES Protokolo Nr. 4 „Dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutо“ 3 straipsnio 3.1. dalis). ES Pinigų politikos direktyva taip pat nustato, kad ECBS laiko ir valdo visas euro zonos valstybių užsienio atsargas (5 str.), o ECB išimtinai duoda leidimus išleisti banknotus (105a str.). Valstybių narių vyriausybėms palikta tik teisė laikyti ir valdyti apyvartines užsienio valiutos lėšas.

ECB Valdančioje taryboje turime vieną atstovą. ECB ir ESBS auditą vykdo tik ECB siūlomos ir Tarybos patvirtintos audito įmonės. Valdymo principą pakeisti negali niekas, jei pati Valdančioji Taryba to nenuspręs. ECB ir ECBS veikla konfidenciali, jei jos paviešinti nenuspręs Valdančioji Taryba. ECB organai vadovauja visai ECBS. Ši institucija nepriklauso nuo ES institucijų bei organų, o valstybių narių vyriausybės įsipareigojo neįtakoti ECB ir jų pavaldinių. Šiuos biurokratus, atliekančius savo(?) užduotis, atsakomybėn patraukti gali tik ECB. Ir šį teisingumą vykdytų tik Europos Teisingumo Teismas. Žodžiu, ką noriu, tą darau. Ir staiga savigarbą atgavę graikai pasako – NE! Kaip jie bent kol kas atsilaikė? Mums sistema aiškina, kad graikai rizikuoja viskuo. Pasiaiškinkime tai.

Nepriklausomas finansų ekspertas kolega signataras V. Katkus paskaičiavo, kad Lietuvai Graikijos situacija kainuos apie 500 mln. EUR, t.y. metinį karinį biudžetą, nors drąsi mūsų Prezidentė sako, kad nieko nekainuos. V. Katkus pasakė tiesą – stodami į euro zoną, įstojome į didžiulių skolų zoną. Negana to, pirmą kartą istorijoje buvo nuspręsta „gelbėti“ Graikiją, įtraukiant į tai visų euro zonos šalių lėšas. Tam 2012 m. įsteigtas Europos Stabilumo Mechanizmas (ESM), kuriame pradžioje priverstinai surinkta 700 mlrd. EUR iš visų 4000 mlrd. EUR, kurių ESM steigimo metu reikėjo probleminėms euro zonos valstybių paskoloms padengti. Dabar šis skaičius, be abejo, didesnis, bet tai neskelbiama.

Priminsiu 2015-02-26 d. savo spaudos konferencijoje „Apie ką viešai nekalbama dėl euro zonos?“ paskelbtus duomenis. Visos euro zonos valstybių skola yra net 90,9% nuo viso euro zonos BVP (www.tradingeconomics.com/countries duomenimis, 11589,69 bilijonų USD). Euro zona „gelbėjama“ infliacijos keliu, spausdinant nepadengtus euro banknotus – ECB vasaryje pradėjo emituoti po 60 mlrd. EUR kiekvieną mėnesį. ECB tai daro vienašališkai, nepaklausęs euro zonos valstybių nuomonės – euro zonos piliečiai turi gelbėti, net ne savo šalis, o avantiūristus, kurie spartina ES federalizavimo procesą bendros valiutos euro įvedimu ir dar tuo pačiu dirbtinės nepadengtų euro banknotų emisijos būdu, kurią naudoja dar ir euro zonos valstybių skolų supirkimui iš komercinių bankų. Skubama kuo greičiau mus visus paversti viena valstybe. Priešingu atveju nenumaldomai artėja euro zonos griūtis – bankroto sąlygas atitinka šios euro zonos valstybės: Italijos skola – 2754,84 mlrd. USD (arba 133% BVP), Portugalijos – 283,8 mlrd. USD (arba 129% BVP), Airijos – 268,14 mlrd. USD (arba 123% BVP), Kipro – 24,54 mlrd. USD (arba 112% BVP). Prie bankroto ribos visiškai priartėjo ir Prancūzija, kurios skola – 2521,62 mlrd. USD (arba 92,2% BVP), ir Ispanija – 1250,96 mlrd. USD (arba 92,1% BVP).

Jei įsidėmėsime šiuos skaičius, suprasime, kad Graikijos klausimas yra tik bendrą beviltišką euro zonos situaciją apnuoginęs įvykis. Problema ženkliai didesnio masto. Tik A. Merkel ir kitiems veikėjams nesmagu, jei griūtis nutiks, jiems valdant, o ir globalistus jie apvils.

Būtina suprasti paprastą tiesą – valstybė, kurios skolos didesnės nei 100% bendrojo vidaus produkto (BVP), bankrutuoja. Kodėl? Todėl, kad tokia valstybė nebesugeba aptarnauti savo skolos, t.y. mokėti palūkanas ir grąžinti skolas, o norinčių ir žinančių kaip pasinaudoti situacija ir galimybe greitai spekuliatyviai užsidirbti iš tokių valstybių skolų, kurių palūkanos didėja (paskutiniu metu Graikija rinkoje skolinosi už 16-18% metinių palūkanų).

Tad kodėl Trijulė (ECB, TVF ir EK), o dabar jau prie jos jungiasi ir ESM, 2010 m. puolė „gelbėti“ Graikiją ir ar tikrai ją gelbėjo? Valstybės bankrotas skelbiamas iškart arba, susitarus su kreditoriais, procesas tampa tęstiniu. Drastiškų ir vienos nakties sprendimų tikrai reikia vengti. Visų pirma, kad nenukentėtų neturtingiausieji, kurių yra dauguma, kad nekiltų riaušės ar dar rimtesni įvykiai. Turi būti aiškus planas, kurį Graikijos vyriausybė privalo turėti. Įvedami ribojamai bankinei veiklai, lėšų ištraukimui į užsienį, pasiruošiama grįžti prie drahmos ar turint savo valiutą – jos devalvavimui, ir dar daug kitų priemonių. Deja, panašu, kad Graikijos Vyriausybė dra tam nėra pasiruošusi. Todėl vyksta nervų karas.

Naivu manyti, kad Trijulė nesuprato, jog jau tuomet buvo Graikijos bankrotas. Graikijos valstybės skola per jos “gelbėjimo” laikotarpį padidėjo ne 135 mlrd. EUR, o ženkliai daugiau ir dabar pasiekė 423,5 mlrd. USD arba 373,26 mlrd. EUR dabartiniu kursu (straipsnyje visi skaičiai bus iš to paties šaltinio www.tradingeconomics.com/countries). Tai yra net 175% Graikijos BVP, nors pagal „gelbėjimo“ planą iki 2022 m. planuota sumažinti skolą iki 110%. Skola sparčiai augo, didžioji jos dalis tapo nesumokėtomis palūkanomis, nors 2011-2012 m. Graikijai derybose su privačiais investuotojais Trijulės, visada turinčios savo rankose šantažo įrankį (duosime, jei kiti nurašys dalį savo kreditų) pavyko nurašyti net 53,5% šių investuotojų skolų bendrai 106 mlrd. EUR sumai! Po šio šantažo įsijungė ir Тrijulė – nusprendė paskolinti 3 kartus po 45 mlrd. EUR po 5% metinių palūkanų einamųjų problemų perdengimui. Tačiau pareikalauta faktinio Graikijos ekonomikos vystymosi suvaržymo. Net ir 3,5% perteklinis Graikijos biudžetas, apie kurį Lietuvos sisteminės partijos tik teoriškai pasamprotauja, padėties nepakeis.

Bankroto procesas buvo ištemptas laike, kuo pasinaudojo turtingiausieji ir valiutos spekuliantai, be abejo, žinoję, kas ir kada vyks. ECB patyliukais paskolino Graikijai papildomai dar 60 mlrd. EUR, kiti kreditoriai, skolinę jau po 16-18% metinių palūkanų, Vokietija, garantavusi už dalį kreditų. Kvailio vietoje liko dauguma Graikijos piliečių, neturintys ką slėpti ir išvežti į užsienį. Trijulė ir buvusios Graikijos vyriausybės visa tai puikiai suprato. Visi tai žinojo, ką daro ir uždarbiavo tie, kas turėjo tai daryti.

 

Pasidalinsiu betarpiška dalyvio informacija, kurią š.m. liepos 7 d. DEMOS kritinės minties instituto paskaitoje-diskusijoje „Būti ar nebūti: Graikija, SYRIZA ir Europos neoliberalizmas“ pateikė graikų intelektualai, aktyvūs SYRIZOS nariai – politikos filosofė Dr. Eleni Leontsini (Joaninos universitetas) ir šiuolaikinių Graikijos studijų dėstytojas, kultūros teoretikas Dr. Dimitris Papanikolaou (Oksfordo universitetas). Jie panašiai kaip ir 1988 m. gegužės 27 d. mus, būsimus sąjūdiečius, Estijos liaudies fronto vienas vadovų Ivo Raigas tada kvietė paremti Estijos liaudies fronto Rahvarinne idėją, tai šiandieniniai svečiai iš Graikijos kvietė mus būti solidariais su Graikija ir kitomis Europos šalimiss be neoliberalizmo. Nustebino „Lietuvos ryto“ šio renginio nušvietimas – negi jie pamiršo, kaip po Snoro banko užpuolimo konservatoriai atvirai džiaugėsi, jog prigriebė „Lietuvos rytą‘?

Pagrindinė svečių žinia, kuri nuoširdžiai mane nudžiugino, buvo ta, kad graikai priešreferenduminę savaitę sugebėjo įveikti sisteminės žiniasklaidos skleidžiamą miglą. Pasirodo, ir Graikijoje 80% žiniasklaidos, TV pylė vandenį ant “europinės idėjos” malūno. Net visuomeninis transliuotojas, surikiuotas dar juodųjų pulkininkų diktatūros laikais, spaudė graikus pasakyti TAIP eurozonos diktatui ir aiškino, kad kitos alternatyvos nėra. TV rodė bankus, verkiančius žmones prie jų, bet prasprūdo į eterį ir reportažas, kuriame pensininkas visuomeniniam transliuotojui aiškina, kad nėra jokios bėdos – jis tik 15-20 minučių lūkuriuoja prie banko. TV kamera nuo šio aiškintojo traukėsi, o šis ją vijosi ir vis aiškino, kad jie nebėgtų, nes jis nori pasakyti tiesą.

Svečių nuomone, korupcija Graikijos žiniasklaidoje – tai košmaras! Manau, laikas šią situaciją ir Lietuvoje vadinti tikruoju pavadinimu. Nepamirškime, kad nuo spalio 1 d. Lietuvos valdžia netgi nustatinės, kas yra tiesa, t.y. tai, ką galima bus žiniasklaidai skelbti ir ką ne.

Kaip graikai pasiekė tokį visuomenės sąmoningumą? Pasirodo, kad 2010 m. po Trijulės diktato Graikijai sąlygų paviešinimo, anot svečių, Graikijoje įvyko stebuklas – tiesiog sprogimu prasiveržė graikų tarpusavio kalbėjimasis apie tai, kas vyksta – nuo akademinių diskusijų iki kalbėjimosi gatvėse ir kavinėse, interneto erdvėje. Tai vyko ir tebevyksta masiškai. Taip subrendo visuomenės sąmoningumas ir suvokimas, kas iš tikrųjų vyksta. Todėl šiuometinės informacinės blokados metu, kaip ir sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje, prieš liepos 5 d. referendumą graikai šaipėsi iš vietinių ir europinių TV, masiškai ėjo į gatves diskutuoti ir tartis. Svečiai grafiškai Atėnų miesto žemėlapyje parodė, kokio dydžio miesto kvartalus užpildė priešrinkiminiai mitingai UŽ ir PRIEŠ euro zonos diktatą. Šios proporcijos atsispindėjo ir referendumo rezultatuose.

Tokiu būdu Graikija išmoko svarbią tiesą – kalbėtis tarpusavyje, ieškoti sprendimų, daryti kompromisus, apsispręsti ir net pasiryžti blogiausiam scenarijui. Užpelkėjusioje vartotojiškoje visuomenėje tai, atrodytų, išvis neįmanoma. Ir visa tai vyksta taikiai. Džiaugiuosi graikų sąmoningumu! Svečiai atvirai sakė, kad Graikijos visuomenė taip pat labai susiskaldžiusi, tačiau ji moka diskutuoti.

Susivokti ir apsispręsti graikams padėjo jų tarpusavio kalbėjimasis ir supratimas būti drauge, susivokimas, kad tai nėra tik finansinis klausimas. Ir neskubėkime vieni kitų teisti, nes tikrai dauguma mūsų nežinome vieni kitų kultūros, ekonomikos, mentaliteto, istorijos ir kitų išskirtinai svarbių skirtumų. Net latviai tik po šių metų garsiojo latvių žurnalisto interviu su p. D. Grybauskaite suvokė, kokią Prezidentę išsirinkusi Lietuva. Privalome suprasti, kad sistema, valdanti ES, naudojasi mūsų nežinojimu ir susiskaldymu. Kaltiname korupcija Graikiją, bet pamirštame, kad, Eurostat duomenimis, Lietuva, vadovaujant Prezidentei D. Grybauskaitei, tapo šio ES “fronto” lyderiu.

Tai padėjo graikų visuomenei išgirsti balsus, kurių iki šiol sisteminėje žiniasklaidoje ir kitur nesigirdėjo. Tai padeda suprasti, kodėl Graikijos parlamento rinkimus laimėjo Syriza. Penkerių metų graikų tarpusavio diskusija padėjo rasti kompromisinius pačios visuomenės sprendimus skaudžiais ir jautriais imigrantų, rasizmo ir kitais klausimais. Graikai išmoko kalbėti ne apie save, bet apie save bendruomenėje!

Atsirado supratimas, kad istorija yra tai, kas dabar vyksta, visuomenė išmoko dalintis žaizdomis.

Beje, Graikijos ortodoksų bažnyčia dėl liepos 5 d. referendumo liko neutrali. Liūdnai atrodo Lietuva, atsimenant pernykštį mūsų referendumą ir lyginant jį su šiuo Graikijos referendumu.

Dr. E. Leontsini išvardino Trijulės 2010 m. Graikijai primestas jos “gelbėjimo” sąlygas – visuotinis viešojo sektoriaus (pelningo!) privatizavimas nuo ligoninių, universitetų – iki vandens ir elektros gamybos įmonių, strateginių jūros uostų ir oro uostų, netgi didžiųjų salų, valstybės pastatų. Beje, didelė jų dalis yra graikų užsienio diasporos dovana jų valstybei. Todėl reikia suprasti graikų mentalitetą ir jų įžeidimą tokiais reikalavimais. Reikalavimas didinti PVM tarifą elektrai labai skaudžiai smogė ir žmonėms, ir įmonėms. Šių reikalavimų moralinė viršūnė buvo reikalavimas privatizuoti Akropolį!

Matant šių reikalavimų sąrašą, tik nenorintis to suprasti, įtikinės, kad tai yra parama Graikijos valstybei. Tai ne parama, o, visų pirma, Graikijos(ir kitų euro zonos valstybių, ES narių įstūmimas į šią situaciją ir po to jos išnaudojimas vienos vieningos valstybės kūrimui. Tai yra sistemos keitimo klausimas, nes mūsų visų laukia ir gan greitai Graikijos likimas. Todėl diskutuojant apie Graikiją, kalbėkime apie sistemos esmę ir jos tikslus, apie tai, ar valstybės euro zonoje ir ES išlieka, ar ne, bet neskleiskime populistinės demagogijos apie tai, kad graikai gyvena mūsų sąskaita. Nesuvokę to, liksime tik sistemos vergais, o mūsų valdžia – šių vergų prižiūrėtojais.

Kokios būtų graikiškos pamokos mums, Lietuvos piliečiams? Vardinkime jas. Pradedu, o Jūs tęsite:

  • Sustabdyti lito ir centų naikinimą, ruoštis euro zonos griūties scenarijui (dar sveikiau būtų išstoti iš euro zonos draugiškai – kol nesulaukėme chaotiško pasitraukimo). Tuomet signatarai V.Baldišis, E. Grakauskas, E. Klumbys ir Z. Vaišvila atsisakytų bylinėjimosi teisme su valdžia šiais klausimais.
  • Viešai paskelbti, ar nesunaikintos litų ir centų gamybos klišės.
  • Atsisakyti ribojimų naudoti grynuosius pinigus, drausti bankams imti mokestį už pinigų išgryninimą.
  • Uždrausti lupikavimą, t.y. greitųjų kreditų suteikimą lupikiškomis sąlygomis.
  • Latvijos ir prieškarinės Lietuvos pavyzdžiu mokesčius surinkinėti į Valstybės kasą, atsisakant Lietuvoje praktikuojamo komerciniuose bankuose surinktų mokesčių pervedimo į Lietuvos banką, kuris jau nebėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Kritiniu atveju ECB ne tik mums neduos euro banknotų, bet ir valdys mūsų surinktus mokesčius. Todėl būtina skubiai steigti Lietuvos valstybės kasą, kurioje būtų surenkami mokesčiai, saugomos valstybės įmonių ir įstaigų lėšos.
  • Snoro banko ir Ūkio banko patalpose skubiai steigti valstybinį komercinį banką. Primenu, kad tebegalioja 2008 m. LR Seimo nutarimas, kuriuo Švedijos dominavimas bankų, žiniasklaidos, apsaugos įmonių rinkose pripažintas viena nacionalinių grėsmių Lietuvai.
  • 2016 m. Seimo rinkimuose referendumui pateikti Lisabonos sutarties ir kitų ES sutarčių, pasirašytų po Lisabonos sutarties, ratifikavimą, nes LR Konstitucija nustato suvereniteto atidavimui 75% rinkėjų balsų pritarimą. Priminsiu, kad tiek pat rinkėjų balsų reikia, norint pakeisti mūsų Konstitucijos keitimo suvereniteto klausimais kartelę. Todėl LR Konstitucinio Teismo aiškinimai, jog be 75% rinkėjų balsų pritarimo LR Seimo priimti taip vadinami konstituciniai įstatymai yra mūsų Konstitucijos sudėtine dalimi, laikytini niekiniais.
  • 2016 m. LR Seimo rinkimuose nerinkime nė vieno sisteminio kandidato ar partijos sąrašo.
  • Kadangi Lietuvos Konstitucijos 55 str. nustato tik tiesioginę Seimo narių rinkimo galimybę, tai referendumu Seimo rinkimų dieną balsuokime už šio straipsnio pakeitimą (jei Tauta nepritars rinkimams pagal partijų sąrašus, teks partijų sąrašus Seimo rinkimuose pamiršti).
  • Jei LR Prezidentė nusprendė, kad užsienio kariuomenė Lietuvoje būtina, o Lietuvos Konstitucijos 137 str. tai draudžia, tai referendumu 2016 m. Seimo rinkimuose balsuokime dėl atitinkamo šio mūsų Konstitucijos straipsnio pakeitimo.

 

Tiems, kurie pyks dėl šių samprotavimų, dar kartą primenu, kad Lietuvos bankas paskelbė, jog šių metų I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, Lietuvos bendroji skola užsieniui augo 16,6% ir kovo pabaigoje jau pasiekė net 80,6% šalies BVP, o grynoji skola užsieniui – 32,5% BVP. Graikijos lygio neapsiekėme, bet sparčiai vejamės.

Tebemanau, kad bus viskas padaryta, jog Graikija nepaliktų euro zonos ir ES. Todėl pradėkime graikų pavyzdžiu visuotines diskusijas. Būtini valdžios paaiškinimai šiais klausimais tiesioginėse diskusijose LRT TV ir radijo eteryje kiekvieną savaitę. Dalyvauti tokiose diskusijose privalo valdžia ir tie, kas nesutinka su neatsakingu Lietuvos valdžios nuomone. Ekspertais šiais klausimais negali būti laikomi suinteresuoti ir šališki užsienio bankų Lietuvoje atstovai. Būtinos laidos, kuriose diskutuotų Graikijos, Vengrijos, Lenkijos, Danijos, JK, Švedijos ir kitų šalių atstovai dėl Europos Sąjungos ir euro zonos tikslų bei priemonių juos įgyvendinti. Tokiu būdu siektina kuo skubiau susitarti dėl mūsų valstybės tikslo.

Tai – mūsų išlikimo klausimai.

Leave a Reply