Zigmas Vaišvila: „Manau, jog V. Mazuronio „ėjimai“ suderinti ne tik su V.Uspaskich, bet ir su Lietuvos – Centijos Valdove!..”

Kaip informavo sisteminė žiniasklaida, Valentinas Mazuronis praeitą sekmadienį (04.26 d.) iš ryto sakė, kad jo vykimas į Kėdainiuose rengiamą Darbo partijos tarybą nereiškia jokių konkrečių sprendimų, tačiau kalbėdamas partijos tarybos posėdyje politikas patikino esąs pasirengęs darbuotis „darbiečių“ gretose. Netrukus V.Mazuronis tapo ne tik DP nariu, bet ir vieninteliu tarybos pasiūlytu kandidatu užimti Darbo partijos pirmininko postą!..

Kadangi po rinkimų iš šio posto pasitraukė Loreta Graužinienė, laikinai partijos vairą perėmė jos įkūrėjas Viktoras Uspaskich. „Po visų darbų kilo poreikis sušaukti tarpinį posėdį, prieš paskelbiant suvažiavimą. Šiandienos aktualijos reikalauja tam tikrų pokyčių, sprendimų, permainų“, – kiek miglotai DP tarybos posėdį pradėjo V. Uspaskichas, akcentuodamas, kad Darbo partijai keliamas tikslas – laimėti 2016 metų Seimo rinkimus. Čia pat buvo pasiūlyta „darbiečiams“ išrinkti agitacinį šūkį – „Mes – žmonių tarnai. Dirbančiam garantuota ateitis. Pagarba dirbančiam žmogui. Mes atviri naujovėms. Būtinai reikia visiems pranešti, kad šiandien mes susirinkome priimti labai svarbius sprendimus“, – kalbėjo V. Uspaskich.

MAZUR_GRYB-S.MazeikosIškart po „darbiečių“ lyderio trumpą kalbą rėžė V. Mazuronis: „Buvau priverstas palikti Tvarką ir teisingumą dėl skirtingo požiūrio į procesus, kurie man buvo svarbūs. Europos Sąjunga – nėra rojus. Yra daug taisytinų dalykų ir reikia kovoti dėl savo valstybės. Tačiau geresnio pasirinkimo nei Europos Sąjunga – nėra“, – aiškino V. Mazuronis, pridurdamas, puikiai suprantąs, jog „politika yra komandinis žaidimas. Nors čia daug ką galima pasiekti vienam, tačiau komandoje galima padaryti žymiai daugiau. Dar būdamas Tvarkos ir teisingumo partijos narys sakiau, kad partijos ateitis yra suartėjimas su Darbo partija. Dėl subjektyvių priežasčių tas susijungimas neįvyko, bet ir šiandien manau, kad suartėjimo nebūtina atmesti, tik reikia ieškoti naujų kelių ir būdų… Darbo partiją aš matau, kaip dirbančiųjų interesus ginančią partiją. Čia matau daug veržlaus jaunimo. Reikia suvienyti jėgas ir nebijoti atverti kelią jaunimui. Tik toks mišinys gali generuoti maksimalią jėgą. Jei su tokiu mano ateities matymu aš galiu būti naudingas komandai ir jūs tam pritarsite – aš pasirengęs dirbti kartu“, – kalbėjo „ekstvarkietis“, kurio žodžius palydėjo „darbiečių“ plojimai.

Pasak V. Mazuronio, kitų metų Seimo rinkimuose Darbo partija turi potencialo gerai pasirodyti, tačiau pabrėžė, jog nesiekia partijoje jokių postų. Netrukus paaiškėjo, kad pastarasis teiginys tėra taktinė gudrybė. Mat iškart po tarybos posėdžio V. Uspaskich patvirtino: V. Mazuronis, kol kas, yra vienintelis tarybos pasiūlytas kandidatas vadovauti Darbo partijai. Na, o skyriai galės kelti ir daugiau kandidatūrų…

Išskirtiniame „Laisvo laikraščio“ interviu su Kovo 11-osios Akto signataru Zigmu VAIŠVILA kalbame apie politinius perbėgėlius, Trojos arklius, besąlygiškai paklūstančius Lietuvos – Centijos Valdovės Dalios Grybauskaitės diktatui bei jos vykdomai reakcingai, rusofobiškai užsienio politikai (LL skaitytojams primename, jog pranašiškame 1964 m. režisieriaus Raimondo Vabalo filme „Marš marš tra-ta-ta!“ Centijos Valdovė, iššovusi pistoletu į orą, nutildė minią, išdrįsusią suabejoti jos skelbiama Tautai „tiesa“. Po šūvio Valdovė iškart paskelbė įvedanti Centijoje visuotinį tylėjimą, idant nesklistų „valstybei žalingi gandai“…).

——————————————————————————————-

LL: Kaip galėtumėte pakomentuoti dviejų Trojos Arklių – V. ir A. Mazuronių pastarojo meto viešus politinius demaršus žiniasklaidoje, visų pirma, išduodant „tvarkiečių“ lyderį prezidentą Rolandą Paksą (kurio dėka šie du veikėjai apskritai galėjo tapti Seimo nariais, visuomenei žinomais politikais) ir po to „migruojant“ į kitas partijas (be abejo, neatsisakant nei Seimo nario, nei EP mandatų)? Ko gero, šiuo konkrečiu atveju kalbėti apie politinę ir elementarią žmogišką moralę net nederėtų?

VaišvilaZV: Daugoka panašių politinių demaršų per tokį trumpą laiką matėme mūsų šalyje. Lietuvoje šiandien yra trys pagrindinės problemos, kurios leidžia atvirai prekiauti politika ir valdžios poveikiu teisėsaugai. Ir neatsakyti už tai. Visa tai daroma atvirai, manant, kad pakaks nutylėjimo ir vaikų darželio mentaliteto pasiaiškinimų žiniasklaidoje.
Pirmoji problema – nėra jokios teisinės atsakomybės dėl nesąžiningų politiko veiksmų. Nori dalyvauti mero rinkimuose – atsisakyk Seimo nario mandato. Išstojai iš partijos, kurios sąraše buvai, kai tave išrinko Seimo ar Europarlamento nariu – atsistatydink iš šių pareigų. Atrodytų, viskas labai paprasta ir aišku, bet tik ne išrinktiesiems!..
Tiems, kurie vis dar nenori arba tiesiog bijo pamatyti tokio politinio vertelgiškumo akivaizdžias priežastis ir balsuoja už sisteminius kandidatus (kad balsas „neprapultų“), priminsiu Lietuvos – Centijos valdovės D.Grybauskaitės pirmųjų rinkimų štabo vadovo Vito Vasiliausko viešą prisipažinimą, kaip dirbo Prezidentės komanda: „Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos“!.. Nedemokratiškai, vienvaldei Respublikos Prezidentei būtent tokių „principingų“ pareigūnų visada reikėjo, o ir dabar labiausiai reikia!..
Antroji bėda – konkreti, vadinamoji Darbo partijos byla. Dar 2012 m. lapkričio 27 d. surengtoje spaudos konferencijoje Seime „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Referendumo įgyvendinimo“ Darbo partijos bylą, ne vienerius metus nagrinėjamą teisme, pavadinau ne politine byla, o politikos darymo įrankiu. Deja, visa tai šiandien su kaupu pasitvirtino: Darbo partija ir visa Lietuva tapo šios bylos neteisėto ir galimai nusikalstamo naudojimo politikoje įkaitais!..

Pradėkime nuo žmogiškų problemų (V. Gedvilo ir L. Graužinienės, V. Gapšio ir kitų likimai politinėse sūpuoklėse) ir baikime Darbo partijos bylos sverto vos ne kasdieniu naudojimu „aukštojoje“ politikoje cinizmo viršūne tapo Prezidentės D.Grybauskaitės statytinio Roko Masiulio paskyrimas 2014 m. rugsėjo 22 d. energetikos ministru per vieną darbo dieną – esą Darbo partijai pasiūlius!?.. Prezidentė, pasirašiusi šį dekretą, tą pačią dieną spruko iš Lietuvos (matyt, šiokį tokį nepatogumo jausmą tada ji dar turėjo), o aiškintis, neva tai „Darbo partijos deleguotas energetikos ministras“, teko Seimo pirmininkei L. Graužinienei.
Vakar „nurašytas“ buvęs Seimo pirmininkas V. Gedvilas, o šiandien, berods, jau „nurašinėjama“ ir šiame poste esanti L. Graužinienė. Štai kokie Lietuvos – Centijos valdovės vykdomi politiniai žaidimai žmonių likimais ir mūsų valstybe!..

O kiek dar tokių absurdiškų situacijų visuomenei nėra žinoma! Gal kam nors dar kažkas šioje baudžiamojoje Darbo partijos byloje neaišku!?.. Na nenustatė teisėsauga, iš kur tie milijonai į DP juodąją kasą atkeliavo (prisiminkime, kaip su „Jangilos“ demaskuotoja, tuometine Kauno apskrities VMI viršininke Virginija Žuromskaite pasielgė tuometinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė), bet užtai nustatė, kas tuos pinigus juodai gavo. Tai kodėl šių asmenų teisėsauga iki šiol „nečiupinėja“? Po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame keletas muzikantų paminėti, ar girdėjote kas, kad juos jau „čiupinėja“? Tačiau Darbo partijos veiksmai oi kaip garsiai viešai aptarinėjami!..

Prezidentė D.Grybauskaitė taip įsijautė į vienvaldės Centijos Valdovės vaidmenį, kad pareiškė, jog naująjį Darbo partijos pasirenkamą švietimo ministrą rinksis ji iš trijų kandidatų. Prezidente, paskaitykite prieš miegą LR Konstituciją, įstatymus – Jūs tiktai tvirtinate, o ne renkatės ministrą. Labai jau greitai pripratote viską spręsti viena pati!..

Trečioji problema – teisėsaugos naudojimas partijų bei politinių lyderių spaudimui, kad būtų priimami „tinkami“ sprendimai. Kai Seimas beveik vienbalsiai per vieną dieną priima visus Prezidentės teikiamus įstatymų projektus, nebelieka kitų variantų tokio reiškinio paaiškinimui. Ryškiau nebent sukarintoje Ukrainoje, kurioje neklusniems Aukščiausiosios Rados deputatams Prezidentas Petro Porošenko pagrasino šaukimais į armiją. Taip priimami per vieną dieną Luhansko ir Donecko savarankiškumo tai vienokie, tai kitokie įstatymai. Beje, ar įsivaizduojate Ukrainos Rados deputato balsavimo kortelės „nuomos“ kainą? Dalijantis Ukrainos – Lietuvos parlamentine patirtimi, aiškėja skirtingi masteliai. Ten ir 100000 USD per mėnesį tokiu būdu galima „uždirbti“. Sparčiai gausėja ir mūsiški karo įstatymai – ar „statymai“ Lietuvoje kyla, o gal užtenka tik „kompros“?!..
Na, o kalbant apie Valentiną Mazuronį, tuo požiūriu labai simptomatiški du jo darbo biografijos posūkiai. Vos tapęs aplinkos apsaugos ministru, V.Mazuronis tiesiog „pamiršo“ Snoro banko tyrimą Seimo laikinojoje komisijoje, kuriai jis vadovavo, o palikdamas ministro postą ėmė ir pasirašė įsakymą dėl devynių šiai ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų atleidimo. Simptomatiškiausi – Valstybės saugomų teritorijų ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybų ilgamečių principingų vadovių R. Baškytės ir V. Augulienės atleidimai. Sunku patikėti, kad V. Mazuronis visa tai padarė savo paties sprendimu, niekieno neįtakojamas iš šalies. Valstybė, kurios valdovė viską sprendžia kojytės treptelėjimu, keliauja tik į aklavietę. Toks besąlygiškas politikų paklusnumas gali būti tik valdomas. Kaip tai daroma? Geriausiai žino tik valdomieji ir Centijos Valdovė!..

LL: Jūsų nuomone, kokios priežastys galėjo nulemti A. ir V. Mazuronių „šeimyninės rangos“ bandymus suskaldyti arba suduoti rimtą smūgį partijai Tvarka ir teisingumas, na ir žinoma prezidentui R.Paksui, kuriam iki šiol nepagrįstai suvaržytos pilietinės – politinės teisės? Kaip žinote, Lietuvoje veikianti SISTEMA ir Tėvynės sąjungos ambicingi „patriotai“, liberalkonservatoriai paprasčiausiai ignoruoja Strasbūro teismo sprendimą ir tiesiog tyčiojasi iš LR Konstitucijos dėl vienintelės priežasties – žūtbūt, sutrukdyti, neleisti prezidentui R. Paksui dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose!..

ZV: Nenoriu spėlioti – tai partijos Tvarka ir teisingumas vidaus klausimas. Tačiau jeigu partiniai klausimai ir partijos vidaus problemos pradedamos aiškintis viešai, tai reiškia, kad tam yra išorinės priežastys. Ir jeigu tai daro iš išorės įtakojami politikai, tai mechanizmai analogiški, kaip ir Darbo partijos atveju.
Na, o „šeimyninė ranga“ tinka tik mažame šeimyniniame versle – mažuose viešbučiuose, kavinėse ir pan., bet šiukštu tiktai ne politikoje!.. Siūlau įsiklausyti į galimai būsimo Darbo partijos pirmininko V.Mazuronio ir naujojo konservatorių partijos pirmininko G.Landsbergio viešą retoriką – kokia ji panaši ir paviršutiniška!.. Tiesą sakant, jiems net nėra ką žmogiškai paaiškinti apie tokius, švelniai tariant, „keistus“ įvykius bei jų priežastis. Valentinui Mazuroniui ir Gabrieliui Landsbergiui belieka tik vaidinti jiems skirtus vaidmenis SISTEMAI paklusnių marionečių teatre pagal Režisieriaus patvirtintą scenarijų!..

Ir todėl dirbtinis Strasbūro teismo sprendimo dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo nevykdymas Lietuvoje, aiškiai politizuotas teisinio proceso vilkinimas logiškai įsipaišo į tokių „keistų“ įvykių grandinę. Veikianti sistema, be abejo, sugalvos dar ne vieną priežastį šio teisinio klausimo neišsprendimui iki 2016 m. Seimo rinkimų!..

Aiškiai matome, kad prezidentės D. Grybauskaitės diktatoriškam valdymo stiliui lojalūs A. ir V. Mazuroniai tapo nešvarių politinių žaidimų įkaitais, kuriuos veikianti ydinga SISTEMA naudoja susidorojimui ne tik su partija Tvarka ir teisingumas, bet ir su potencialiu konkurentu būsimuose Respublikos Prezidento rinkimuose Rolandu Paksu.

LL: Argi ne akivaizdu, jog prieš tapdamas Darbo partijos nariu V. Mazuronis „pasitarė“ su V.Uspaskich dėl savo politinės karjeros šioje partijoje, tiksliau – dėl galimybės užimti vadovaujantį postą? Kam ir kodėl V.Uspaskich prireikė šio „patyrusio politiko“, faktiškai „tvarkiečių“ Trojos arklio – V. Mazuronio?

ZV: V. Mazuronio ir V. Uspaskicho bendravimas prasidėjo ne dabar. Jie gi bendravo ir seniau, prasidėjus R. Pakso ir V. Mazuronio nesutarimams partijoje Tvarka ir teisingumas. Todėl šiuo požiūriu nieko naujo. Tik šiandien užkulisiuose šmėžuoja dar ir Prezidentė D.Grybauskaitė.

Akivaizdu, kad abi šios partijos tokiu būdu, naudojant Darbo partijos bylą, teisėsaugos ir propagandos svertus, stumiamos į politikos užribį. Drauge „virškinant“ ir prie Darbo partijos dėl kantrybės neturėjimo prisijungusias ir prisijungimo metu gausiai nukraujavusias Socialliberalų ir Krikščionių partijas.

Tuo pat metu sisteminės partijos persigrupuoja ir ruošiasi Seimo rinkimams su naujomis kepurėmis arba naujais rūbais. Štai sisteminis rašinėtojas, kurio primityvius samprotavimus sutartinai draugiškai tiražuoja pagrindinė žiniasklaida, R. Sadauskas-Kvietkevičius eiliniame straipsnelyje „Ar TS-LKD skils?“ balandžio 26 d. Delfyje visuomenei pristato tikrąją persirikiavusią „dešinę“, iš kurios rinkėjai turėsią pasirinkti būsimo Seimo narius: „Tikėtina, kad 2016 m. Seimo rinkimuose dešiniųjų pažiūrų elektoratas turės galimybę rinktis tarp trijų politinių jėgų: vis daugiau populiarumo įgaunančio E. Masiulio Liberalų sąjūdžio, atsinaujinusios G. Landsbergio Tėvynės sąjungos ir N. Puteikio Krikščioniškosios demokratijos partijos.“
Nors iš tikrųjų čia nieko naujo, jei atidžiai seki, kam ir kiek sisteminio eterio suteikiama – proporcingai jų vadų „nuopelnams“. Simptomatiški ir šių trijų partijų pristatymai – ne politinės partijos, o sudievintų asmenų partijos.

Žodžiu, sisteminės „Dešinės“ gvardija jau surikiuota. Nebent du lošėjai V. Landsbergis ir A. Guoga suloš pokerį iš Liberalų sąjūdžio likimo – pirmasis lošėjas, siekdamas timptelti už ausų liberalams pralošinėjančius konservatorius, gali sugundyti kokiu nors blefu galimai profesionalą A. Guogą, taip karštai siekiantį ne tik ūkio Ministro posto, bet ir kokios nors liberalų partijos Vado krėslo.

LL: Tiesiog sunku patikėti, kad visa „darbiečių“ taryba (galimai ir būsimojo Darbo partijos suvažiavimo delegatai) mano, jog tokia politinė avantiūra – paskirti politinį perbėgėlį, prezidento Rolando Pakso išdaviką V. Mazuronį DP pirmininku – gali pritraukti rinkėjus ir padėti jiems laimėti 2016 Seimo rinkimus?!..

ZV: Tol, kol iš ties gausi Darbo partija neišmoks būti ne vieno asmens partija, tol ji ir bus ne tik vieno asmens, bet ir jau minėtų aplinkybių – politizuotos Darbo partijos bylos įkaite!.. Ši šachmatų partija V. Landsbergiui, kuriam talkina ir Respublikos Prezidentė D.Grybauskaitė su visomis teisėtomis ir neteisėtomis įtakomis, naujajame politiniame Lietuvos sezone nebus labai sudėtinga. Tai tik techninis klausimas, kaip priešrinkiminiu laikotarpiu išdėstyti įvykius bei politikos darymo įrankius, kurių vienas pagrindinių – niekaip nesibaigianti Darbo partijos byla.
– Dėkoju už pokalbį.

Juozas IVANAUSKAS

Leave a Reply