Zigmas Vaišvila „Rugpjūčio 23-iosios klausimai Lietuvos (ar Rusijos?) ura-patriotams“

Ką tik išklausėme bene didžiausios Lietuvos istorijoje veidmainės Prezidentės Dalios Grybauskaitės postringavimų apie jos buvimą su mumis 1989 m. rugpjūčio 23-iosios Baltijos kelyje, kuris suvienijo Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautas, siekusias taikiai ir vieningai atkurti trijų bendro likimo Baltijos sesių – valstybių nepriklausomybę.

VaišvilaRugpjūčio 24-ąją svaiginomės karo, melo ir pompastikos spektakliais, minint Ukrainos nepriklausomybę, paskelbtą iškart po 1991 m. perversmo Maskvoje žlugimo. Nuoširdžiai sveikinu Ukrainos tautą, bet ne jos valdžią, pardavusią ir toliau išpardavinėjančią šią šalį.

Istorijos „žinovės“ Prezidentės D. Grybauskaitės, vadovaujančios mūsų šalies taip vadinamai užsienio politikai, tenka paklausti, kodėl Lietuva neminėjo 1991 m. rugpjūčio 20 d. Nepriklausomybę paskelbusios Estijos šventės, 1991 m. rugpjūčio 21 d. Nepriklausomybę paskelbusios Latvijos šventės? Tiesa, Latvija oficialiai švenčia 1990 m. gegužės 4 d. Nepriklausomybės Akto paskelbimą. Priminsiu, kad skirtingai nuo Lietuvos, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusios Nepriklausomybės atstatymą, Estija ir Latvija 1990 m. paskelbė tik Deklaracijas, jog pradeda žengti Nepriklausomybės atkūrimo keliu. Estijos liaudies fronto rinkiminė programa numatė Nepriklausomybę atkurti per 10 metų.

1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiosios Tarybos planavo rinktis Vilniuje bendram posėdžiui. Tačiau rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus pučui, Lietuvos Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė ėmėme raginti kolegas Latvijoje ir Estijoje kuo skubiau paskelbti jų šalių nepriklausomybes. Rugpjūčio 20 d. šį žingsnį žengė Estijos, o rugpjūčio 21 d. – Latvijos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Todėl Lietuvos valdžią klausiu, kodėl ji taip šventvagiškai veidmainiauja? Kodėl iki šiol nereikėjo švęsti Ukrainos Nepriklausomybės dienos, o dabar reikia?

www.delfi.lt paskelbė simptomatišką konservatorės A. Bilotaitės, apsvaigusios nuo šaudymui skirto automato palaikymo savo rankose, ne tik „praragėjimą“ dėl Graikijos, ko ši Seimo narė „nematė“ pernai gruodyje paskubomis Lietuvai ratifikuojant sutartį dėl Europos Stabilumo Mechanizmo, bet ir samprotavimus, kaip kariauti Ukrainoje ir Sirijoje, spręsti pabėgėlių į Europą problemas. A. Bilotaitė sparčiai lygiuojasi į kolegės ir signatarės R. Rastauskienės – Juknevičienės sugebėjimus kuo skubiau viešai paskelbti viską, ką jai kas nors pametėja. Galvoti nebūtina, svarbu pirmai paskelbti – tada tikrai vėl išrinks į Seimą! Štai kokia A. Bilotaitės nuomonė – tikras šedevras: „…tobulame pasaulyje ant rožinės vatos debesėlių visi kariaujančių šalių piliečiai galėtų ramiai pagyventi Europoje, kol JAV su kitų NATO šalių pagalba solidariai ir atsakingai įvestų stabilius režimus nesaugiomis tapusiose šalyse“. Skaitančiam šią nelabai rišliai išdėstytą, bet propagandiškai „tinkamą ir kompetentingą“ Seimo narės nuomonę, aiškėja, kad ne už kalnų Lietuvos karių misija ne tik į Ukrainą, bet ir į Siriją.

Duok Dieve, kad tai būtų tik mėgėjiškas nusišnekėjimas. Tačiau:

– žinant šiurpų viešai paskelbtą Startfor (neoficialios ČŽV) vadovo Dž. Friedmano cinišką prisipažinimą, kad pagrindiniam JAV geostrateginiam tikslui dominuoti pasaulyje labiausiai trukdo galimas Vokietijos finansų ir technologijų susijungimas su Rusijos žaliavomis ir kvalifikuota nebrangia darbo jėga, vardan ko būtina Europoje sukurti buferinę zoną nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros, siunčiant ten JAV kariuomenę bei provokuojant mūsų tarpusavio karus ir niekam neturint teisės galvoti, kad galime ilgai gyventi be karo;

– išgirdus Švedijos piliečio J. Ohmano puikavimąsi „Žinių radijo“ laidoje, kad jo vadovaujama (oficialiai vienintelio darbuotojo!) VšĮ „Geltona-mėlyna“, veikianti Lietuvių kalbos institute (!), įsikūrusiame mūsų 1918 m. Nepriklausomybei šventuose Vileišių šeimos namuose, užsiima ne tik kariniais užsieniečių apmokymais, bet ir ginklų tiekimu;

tenka pripažinti, kad šiuo keliu Lietuva tolokai pažengė.

Priminsiu, kad kariniais apmokymais (tikiuosi, prisimename prokuratūros tyrimą, krečiant rusiškas mokyklas dėl sukarintų moksleivių stovyklų Rusijoje) ir ginklų tiekimu Lietuvoje galima užsiimti tik Vyriausybei ar jos išduotas licencijas turinčioms įmonėms. Todėl tokia didvyrį vaidinančio užsieniečio veikla Lietuvoje vykdoma arba Lietuvos Vyriausybei leidus (tokiu atveju, kodėl ši slapta veikla viešinama!?), arba tai daroma neteisėtai ir tuo netgi viešai puikuojantis!

Lietuvos prokuratūra, atskaitinga Prezidentei ir Seimui, šios neteisėtos veiklos „nemato“ ir baudžiamojon atsakomybėn šių asmenų netraukia. Visai kaip ir Sausio 13-osios byloje, Lietuvos Prezidentu tapus D. Grybauskaitei, prokuratūra nuo atsakomybės atleido neviešinamus „nekaltus“ kolaborantus. Mat jie ir jos nešaudė mūsų piliečių, tik už kuklias premijas dirbo ir talkino perversmo prieš Lietuvą organizatoriams. Tad tenka pripažinti, jog šių dienų Lietuva savo veidmainyste lenkia režisieriaus Raimondo Vabalo 1964 metų filmo – parodijos “Marš, marš, tra-ta-ta” Centijos valstybėlės karo ir propagandos laimėjimus (Z. Vaišvila „Centijos valdovė – įvedamas visuotinis tylėjimas“, 2015-03-29).

  1. Vabalas filme toliaregiškai panaudojo būsimą šiuolaikinį graudžiai linksmą “politinio korektiškumo” terminą. Pabandykime jį pritaikyti Lietuvos – Ukrainos santykių karo tematikai (tikiuosi, kad A. Bilotaitės siūlomų Islamo valstybės ir Sirijos klausimų sprendimo scenarijų mums nereikės spręsti).

Keletas klausimų šių dienų didžiavyriams ar dvasios skurdžiams (?), nuvertusiems skulptūras nuo Žaliojo tilto ar atlikusiems kitus žygdarbius, aiškinantiems, kad Baltijos kelyje mes viską darėme už pinigus (betrūksta dar tik paporinti, jog į Baltijos kelią, kaip kai kas į Maidano aikštę, ėjome su kaukėmis):

  1. Kodėl 1991 m., kada Estija, Latvija, Ukraina ir kitos buvusios TSRS tarybinės respublikos paskelbė jų nepriklausomybes, būsimą Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę Tarybų Sąjunga drauge su dar dviem jos kolegomis – žemės ūkio ekonomikos specialistais – iš Lietuvos, trimis – iš Latvijos ir trimis iš Estijos išsiuntė tobulintis į JAV Džordžtauno universitetą?
  2. Kodėl 1991 m. p. Dalia Grybauskaitė Vašingtone buvo įdarbinta TSRS ambasadoje?
  3. Kodėl 2014 m. balandžio 26 d. www.president.lt buvo pakeista Prezidentės Dalios Grybauskaitės biografija, nurodant, kad JAV Džordžtauno universitete ji buvo ne 1991 m., o 1992 m. ir ne TSRS, o Lietuvos Respublikos siuntimu?
  4. Kodėl 1999 m. G. Vagnoriaus vadovaujama Lietuvos Vyriausybė gavo JAV Vyriausybės nurodymą, kad Lietuvos ambasadoje Vašingtone dirbanti Dalia Grybauskaitė turi palikti JAV per 24 valandas?
  5. Kodėl Vytautas Landsbergis ir 1993 m. gegužės 1 d. jo įkurta Tėvynės sąjunga – konservatorių partija Lietuvai Prezidentu pasiūlė p. Dalią Grybauskaitę?
  6. Kodėl Ukrainą Minsko pasitarimuose atstovavo buvęs Ukrainos Prezidentas L. Kučma?
  7. Kodėl už Ukrainos žurnalisto G. Gongadzės, demaskavusio Prezidentą L. Kučmą, nužudymą ir sukapojimą gabalais laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistas Vidaus reikalų ministerijos išorinio sekimo departamento vadovas generolas leitenantas Oleksij Pukač nuosprendį paskelbusiam teisėjui paklausus, ar šis suprato nuosprendį, O. Pukač atsakė: „Mannuosprendisbus suprantamas, kai su manimi sėdės Kučma ir Lytvynas (buvęs prezidento L.Kučmos administracijos vadovas)“?
  8. Kodėl Prezidentas L. Kučma „padalino“ Ukrainos sritis oligarchams?
  9. Kodėl pirmoji „Gazprom“ atstovė Ukrainoje ir buvusi Ministrė Pirmininkė Julija Tymošenko (mergautinė pavardė – Grigian, Dnepropetrovsko srities komunistų partijos pirmojo sekretoriaus dukra), 2014 m. išleista iš kalėjimo, nebūdama Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos nare, dalyvavo šios tarybos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta nesipriešinti Krymo aneksijai?
  10. Kodėl laikinasis Ukrainos Prezidentas O. Turčynovas, turintis verslo interesų ir Lietuvoje, neįsakė Kryme dislokuotai apie 23 tūkst. karių Ukrainos kariuomenei priešintis Krymo aneksijai, tačiau paskelbė Antiteroristinę operaciją Rytų Ukrainoje?
  11. Kodėl J. Tymošenko partijos „Tėvynė“ nariais buvo O. Turčynovas ir dabartinis Ukrainos Ministras Pirmininkas A. Jaceniukas?
  12. Kodėl ir nuo kada Lietuvos Tėvynės sąjunga – konservatorių partija bendradarbiauja su J. Tymošenko partija „Tėvynė“?
  13. Kodėl Europos Sąjunga ir Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė reikalavo, kad Ukraina priimtų įstatymą dėl vienos kalinės J. Tymošenko išlaisvinimo?
  14. Kodėl Ukrainai įstojus į vieningą ES muitų zoną ir neišstojus iš bendros su Rusija muitų zonos, Rusija nuolankiai turėtų su tuo sutikti? Pasiūlykite šios situacijos apibūdinimui geresnį terminą nei Rusijos provokavimas ar preteksto Rusijai aneksuoti Ukrainą suteikimas?
  15. Kodėl 2014 m. Rusijos Prezidentas V. Putinas viešai pareiškė, kad geriausia Ukrainos Prezidente būtų J. Tymošenko?
  16. Kodėl ir kas Ukrainos Prezidentu pasiūlė V. Janukovičiaus bendražygį, buvusį Ukrainos ekonomikos, užsienio reikalų ministrą, Centrinio banko vadovą ir oligarchą P. Porošenko?
  17. Kodėl pernai Ukrainos Prezidentas P. Porošenko, paleidęs Ukrainos Aukščiausiąją Radą, po 2014 m. rugsėjo mėnesį įvykusio jo ir Rusijos Prezidento V. Putino susitikimo, sušaukė jo paties jau paleistą Aukščiausiąją Radą ir privertėa ją, besipriešinančią tam, per vieną dieną priimti P. Porošenko su V. Putinu suderintą Donecko ir Luhansko sričių autonomijos įstatymą?
  18. Nesigilinsime į P. Porošenko konditerijos verslo Rusijoje peripetijas, tačiau atsakykite į klausimą, kiek per šį karą padidėjo P. Porošenko priklausančio Ukrainos karinio-pramoninio komplekso įmonių pajamos, pvz. iš minosvaidžių gamybos?
  19. Ką JAV ir Rusijos Prezidentai susitarė 2014 m. birželyje slaptame susitikime Suomijoje ir ką šiemet susitarė jų vadovaujamos šalys? Negi dar nematote, kad Ukraina paliekama likimo valiai?
  20. Kodėl Lietuvos Prezidentė nesiūlo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kad NATO karių buvimas Lietuvoje būtų teisėtas?
  21. Ar Jums žinoma 1997 m. gegužės 27 d. NATO ir Rusijos sutartis dėl tarpusavio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo, šios sutarties turinys?

Karštoms ura-patriotų galvoms atšaldyti pateiksiu kai kurias šios sutarties ištraukas:

„Pripažįstant Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje pritaikymo platesniame bendrame Europos saugumo ESBO regione kontekste svarbą ir kuriant bendrą bei visuotinį XXI amžiaus saugumo Europai modelį, Rusija ir NATO valstybės-narės dirbs drauge Vienoje su kitomis valstybėmis-narėmis tam, kad Sutartį dėl ESBO pritaikyti atsižvelgiant į besikeičiančią Europos saugumo situaciją ir teisėtus visų ESBO valstybių-narių interesus. …

Rusija ir NATO mano, kad Sutarties dėl ESBO pritaikymo svarbi užduotis turi būti ženklus Sutartimi numatytos ginkluotės bendro kiekio ženklus sumažinimas Sutarties veikimo regione, suderinant tai su teisėtais kiekvienos valstybės-narės gynybos interesais. Rusija ir NATO skatina visas Sutarties dėl ESBO valstybes-nares spręsti klausimą dėl jų lygio sumažinimo…

Papildomai derybose dėl Sutarties dėl ESBO pritaikymo Rusija ir NATO valstybės-narės drauge su kitomis valstybėmis-narėmis sieks stiprinti stabilumą, siekiant išvengti bet kokio įprastinės ginkluotės pajėgų didinimo suderintuose Europos rajonuose, įskaitant ir Centrinę bei Rytų Europą.“

Šių ištraukų nekomentuosiu, bet kviečiu įsigilinti jas ir suprasti paprastą dalyką – niekas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Net „balvonų“ nuo žaliojo tilto nukėlimas, net jei jį remia Respublikos Prezidentė.

Sąmoningai ar nesąmoningai Rusijos naudai veikiančių provokatorių sąrašas plėstinas, neapsiribojant Lietuvos Prezidente D. Grybauskaite, savo veiksmais suteikusia visus įmanomus kozirius Rusijai ir JAV Lietuvoje padaryti karo lauką. Šį sąrašą pildyti reikėtų ne tik „balvonų“ nuėmimo specialistais, Seimo narėmis ir nariais R. Rastauskiene – Juknevičiene, A. Bilotaite, A. Kubiliumi, A. Anušausku ir kitais panašiais. Į Vytautą Landsbergį lygiuotis šiame fronte skuba ir europarlamentarai liberalas A. Guoga ir V. Landsbergio anūkas G. Landsbergis, vis dar nesugebantis atsakyti į www.alkas.lt vyr. redaktoriaus Jono Vaiškūno klausimą spaudos konferencijoje Seime, ką naujas konservatorių lyderis mano apie sausio 13-osios bylos nutraukimą 2014 m. lapkričio 3 d. net devyniuose epizoduose, pradedant pirmuoju – TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, tapusios vienu perversmo prieš Lietuvą organizatorių štabu.

Panašu, kad Centijos – Lietuvos valdovė įsakė visuotinai tylėti, kad nesklistų „valstybei žalingi gandai“.

Tad, anot R. Vabalo filmo-parodijos “Marš, marš, tra-ta-ta”, elkimės visi “politiškai korektiškai”.

O šiandieninę sukurstytą ir karo nustekentą Ukrainą “politiškai korektiškai ir teisingai“ pasidalins teisingai“ tie, kas „politiškai“ turi pirmumo teisę į tai. Stipriausiojo ginklais ir jėga teisę, pridengtą kiaurai persišviečiančia „demokratijos“ skraiste.

Svarbiausia, kad mes, laikini ir dar imigrantais nepraskiesti Lietuvos teritorijos gyventojai, suprastume, jog neturime teisės galvoti, kad galime ilgai gyventi be karo! Centijos – Lietuvos atstovė Jungtinėse Tautose R. Murmokaitė savo nuolat rimtu ir susirūpinusiu veidu mus tikrai apgins. Blogiausiu atveju Lietuvos Prezidentu išrinkta p. Dalia Grybauskaitė rinkimų kampanijos metu LRT tiesioginiame eteryje pasižadėjo mus apginti asmeniškai su kulkosvaidžiu rankose.

Pabaigai vėl kviečiu pažiūrėti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario režisieriaus a.a. Arūno Žebriūno pagal Antuaną Sent de Egziuperi knygą 1966 m. sukurto filmo „Mažasis Princas“ ištrauką apie tokių tuščių „planetų“ valdovų puikybės ir susireikšminimo tuštybę: www.youtube.com/watch?v=4H_pK9CauGA .

 

Leave a Reply