Zigmas Vaišvila. Vytautai Landsbergi ir Dalia Grybauskaite, palinkėkite mums ramybės.

Kovo 10-ąją Šiauliuose susitikau su garbaus amžiaus mokytojais ir paklausiau jų, ko labiausiai jie norėtų? Ginčų nekilo – visų pirma, gyventi ramiai ir oriai sutikti kiekveną naują dieną.

 Didyjį Ketvirtadienį Vytautas Landsbergis parodė didelę nepagarbą žuvusiems už Lietuvą ir jų artimiesiems – panaudojo Sausio 13-osios bylą nagrinėjantį teismą šiandieninių pseudopolitinių santykių aiškinimuisi, apkaltinęs Rolandą Paksą 1991 metų sausyje ketinus mūsų Aukščiausiosios Tarybos buvusį pirmininką Vytautą Landsbergį įsodinti į lėktuvu ir išskraidinti į Lenkiją. Lietuvą paversti Baltarusija, anot V.Landsbergio. V. Landsergis nepaaiškino, kodėl konservatorius R. Paksas tiko būti Vilniaus meru ir buvo jo pasiūlytas Ministru Pirmininku.

Nesu R. Pakso didelis gerbėjas. Mažeikių aferos atveju Ministras Pirmininkas R. Paksas neturėjo teisės pasitraukti, bet privalėjo ginti strateginį valstybės turtą nuo savigarbą praradusio Seimo Pirmininko ir jo bendrininkų, neleisti pagrindinį Lietuvos mokesčių mokėtoją „padovanoti“ šuleriams, kurie dar 1991-1992 metais bandė vaidinti Jungtinės Karalystės slaptųjų tarnybų atstovus. Mandagiai šiems svečiams parodžiau Valstybės saugumo departamento duris, pro kurias jie tada išėjo. Tačiau jie vėl įėjo pro V. Landsbergio duris.

Teismas prisaikdino liudytoją Vytautą Landsbergį ir perspėjo apie jo atsakomybę dėl melagingų parodymų. Tačiau V. Landsbergis suteikė malonumą kaltinamiesiems ir jų advokatams šį atsakingą teismo procesą paversti pigaus teatro arena, tuo diskredituojant patį procesą. Principingumą buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas būtų parodęs, jei būtų apeliavęs ir reikalavęs principingai įvertinti 2014 m. lapkričio 3 d.net 9-iuose epizoduose nutrauktą Sausio 13-osios bylą – nuo TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, jo įgaliotų asmenų sumušimo Maironio gatvės Vilniuje spaustuvę gynusiųjų nuo TSRS vidaus kariuomenės. G. ir V. Landsbergiai iki šiol nereaguoja į teisėjo Stasio Lemežio priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria galutinai atmestas mano skundas dėl šios teismo nutarties, kuria teisėjas St, Lemežis sukūrė katinamųjų gynybai rimtą teisinį precedentą – mūsų valstybės vardu pateisino mūsų pileičių sumušimą, nes okupacinė TSRS kariuomenė „vykdė mūsų teisėsaugos funkcijas“. Savo „principingumą“ V. Landsbergis pademonstavo ir Seime gynėjų akivaizdoje užsipuolęs mane dėl to, kad kreipiausi į prokurtaūrą dėl A. Paleckio, drauge su Alfa-grupės vadu atkūrusiu seną Nevzorovo versiją „savi šaudė savus“, kurios tada net TSRS prokuratūra, apžiūrėjusi įvykių vietas drauge su Lietuvos prokuratūra, nedrįso iškelti. Kaip aš, aibės epizodų dalyvis ir ludininkas, turiu vertinti tokį Vytauto Landsbergio elgesį? Geriausiu atveju, kaip savimylos ir žmogaus be jokios atsakomybės dėl mūsų tautos ir už mūsų Laisvę žuvusiųjų elgesį.

 Jei teismas kvies liudyti ir mane, tai prisiekęs patvirtinsiu, kad Vytautas Landsbergis, kaip nebūtų gaila ir skaudu, yra ne tik veidmainis, bet ir melagis. Jei ne ši patyčia iš Sausio 13-osios ir už Lietuvą žuvusiųjų, apie tai nekalbėčiau. Tai nutiko vieną dieną tarp 1991 m. sausio 8-ios sausio 13-osios. Tą savaitę kažkodėl skaičiavau savo miego Aukščiausioje Taryboje valandas – pavyko ant grindų numigti viso gal 10 valandų. Eilinį kartą užbėgęs į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kabinetą sulaukiau netikėto nejaukiai besijautusio Vytauto Landsbergio klausimo: „Zigmai, Audrius (Krašto apsaugos departamento vadovas Audrius Butkevičius – ZV) paruošė mano pasitraukimą tuneliu iš Aukščiausiosios Tarybos ir lėktuvą, kuris mane su šeima (t.y. Vytautą Landsbergį) išskraidintų į Lenkiją. Ką tu manai, gal taip būtų geriau?“. Iš netikėtumo net atsilošiau, nes apie šį pasiruošimą nieko nežinojau. Atsakiau paprastai: „Pirmininke, negi nesuprantate, kad to tik ir laukia Maskvoje? Jūs neturite teisės tai daryti.“ Patylėjęs V. Landsbergis pasakė: „Tu tikriausiai teisus“. Ir liko Aukščiausioje Taryboje. Už tai jam po V. Landsbergio kalbos Seime 2011 m. sausio 13 dieną nuoširdžiai padėkojau. Padėkojau, kad tuo metu buvome drauge.

Tačiau šiandien buvusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui privalau pakartoti klausimą, į kurį jis neatsako nuo 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanjos, prieš kurią viešai ir melagingai buvo paskelbta, kad signataras Zigmas Vaišvila pasirašė ir ragina eurokomisarę Dalią Grybauskaitę kelti savo kandidatūrą į Lietuvos Prezidentus. Mano reikalavimą paneigti šį melą nepaskelbė nei BNS, nei kita žiniasklaida, nei D. Grybauskaitės rinkimų komanda, paskleidusi šią žinią. Vytautai Landsbergi, Jūs privalote atsakyti ir atsakyti teisingai – kodėl Lietuvai Respublikos Prezidentu Jūs primetėte Dalią Grybauskaitę?

Vytautai Landsbergi, Jūs privalote atsakyti ir į kitus klausimus. 1991 m. kovo 19 d. naktį Vilniaus OMON-ui sulaikius Krašto apsaugos departamento Generalinį direktorių Audrių Butkevičių, TSRS vidaus kariuomenės, kuri mus talžė 1990 m. balandžio 20 d. spaustuvėje Maironio gatvėje, štabe prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios naktį ir dieną derėjausi ir su vietiniais TSRS kariškiais, ir su TSRS Vyriausybe dėl Audriaus išlaisvinimo. Pavyko tai padaryti žodžiu, bet ne ginklu. Tačiau kodėl Jūs, V Landsbergi, visą tą laiką mūsų vidaus reikalų ministerijai nurodinėjote pradėti iki dantų ginkluoto Vilniaus OMON-o įtvirtinto štabo šturmą? Kodėl man iš priešo štabo po nuolatinių Jūsų įsakymų kaskart reikėjo mūsų vidaus reikalų ministerijoje budėjusiam ministro pavaduotojui Arvydui Svetulevičiui drausti vykdyti šiuos Jūsų įsakymus?

Kodėl 1991 m.. rugpjūčio 23-iąją Jūs, Vytautai Landsbergi, raginote minią veržtis į KGB rūmus, nors žinojote, kad viduje atsiųsta TSRS KGB pasieniečių kuopa, kuriai buvo įsakyta šaudyti į besiveržiančią minią, žinojote, kad vykdau derybas su atsiųstu TSRS įgaliotu atstovu ir po valandos kitos ramiai įeisime į šį pastatą, pradėsime ramiai jį periminėti?

Kodėl man išvykus į Interpolo konferenciją Urugvajuje dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją buvo įgyvendintas Jūsų noras KGB pastatą Vilniuje saugojusį vidaus reikalų ministerijos „Aro“ padalinį pakeisti į krašto apsaugos „Geležinio vilko“ būrį, po ko buvo išvežti maišuose buvę KGB dokumentai? Ar dėl to, kad mano vadovaujamas VSD lipo ant kulnų KGB dokumentų vagims, Jūs pradėjote begalines VSD reorganizacijas ir gandų skleidimą apie KGB-istą Zigmą?

Paaiškinkite ne man, bet bent prokuratūrai, ką žinote apie šiuos dingusius KGB dokumentus, iš Aukščiausiosios Tarybos dingusias 1991 m. sausio 8 d. ir sausio 13 d. įvykių tyrimo komisijų medžiagas, atsakykite į a.a. signatarės Birutės Nedzinskienės klausimą, kur dingo Aukščiausiosios Tarybos komisijos KGB veiklai tirti medžiaga?

Kodėl 2009 m., kada kreipiausi į VRK ir Liustracijos komisiją dėl kandidačių į Respublikos Prezidentus – Dalios Grybauskaitės ir Kazimiros Prunskienės – galimo bendradarbiavimo su TSRS specialiosiomis struktūromis, Liustracijos komisija domėjosi tik K. Prunskienės veikla ir rodė apie šią kandidatę dokumentus, kurių Lietuvoje TSRS KGB nebuvo palikusi? Iš kur šie dokumentai atsirado?

Kodėl rinkimų į Respublikos Prezidentus ir Seimo narius anketose nurodytos konkrečios TSRS specialiosios tarnybos, dėl bendradarbiavimo su kuriomis kandidatai privalo atsakyti raštu, tačiau šiame sąraše nėra TSRS GRU (Tarybinės armijos vyriausiosios žvalgybos valdybos), kurios teisių perėmėja puikiai darbuojasi ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje?

Keli klausimai Vytauto Landsbergio Lietuvai pasiūlytai Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Ponia Prezidente, Jums pranešiau apie Sausio 13-osios bylos nutraukimą 2014 m. lapkričio 3 d. Generalinės prokurtaūros nutarimu, taip pat apie Sausio 13-osios byloje panaikintus įtarimus kolaborantams, kurių veiklos netyrimu Didįjį Ketvirtadienį Sausio 13-osios byloje susirūpino liudytojas Vytautas Landsbergis. Kolaborantų, kurių pavardės net slepiamos, veikla nebus tiriama, nes patys jie nešaudė į mūsų žmones. Tik padėjo šiam perversmui. Prezidente, Jūsų asmeninis ir Lietuvos savigarbos klausimas yra ištirti bent jau TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, kurioje dirbote iki 1990 m. vasaros vidurio, užėmimą ir pavertimą vienu perversmo prieš Lietuvą ruošimo ir veiklos citadelių. Tyla – tai ne išeitis nei Jums, nei Lietuvai.

Paaiškinkite, kodėl Jums tapus Lietuvos Prezidente, Jūsų pasirinktas VSD vadovas Gediminas Grina panaikino VSD Antiteroristinį skyrių, kodėl Jūsų siūlymu pakeistas Baudžiamojo proceso kodeksas, iš VSD atimant ir niekam nepriskiriant ikiteisminio tyrimo įstaigos funkcijas dėl nusikaltimų prieš valstybę, žmoniškumui ir karo nusikaltimų? Kodėl ir kieno iniciatyva Jūsų pasirinktas Generalinis prokuroras D. Valys panaikino ir reorganizavo Generalinės prokuratūros specialųjį skyrių, tyrusį Sausio 13-osios bylą ir įsteigtą 1991 m. vykdant Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą steigti jį dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų?

Po tragedijos šio antradienio rytą Europos Sąjungos simbolyje Briuselyje visą dieną pratylėjusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė NATO kariškių apsuptyje Didyjį Penktadienį rėžė iš peties: „Privalome griežtai atsakyti visomis įmanomomis priemonėmis. Visomis, turiu galvoje, lygiai taip pat į karą karu prieš terorizmą. Taip pat skelbti karą teroristams. Priemonės turi būti adekvačios, teroristai yra nusikaltėliai, jie kariauja prieš žmogiškumą, prieš žmones, ir tai reiškia, kad mūsų reakcija turi būti adekvati“.

Ponia Prezidente, paaiškinkite mums, nieko neišmanantiems, savo naudojamas sąvokas. Kas tie „mes“, su kuo Lietuvoje dislokuojama NATO kariuomenė kariaus? Su teroristais? Nejuokinkite, nes apsijuokiate pati, apsijuokia ir Lietuva. Kalbėkite apie terorizmo priežasčių likvidavimą – karų Libijoje, Irake, Afganistane ir Sirijoje suorganizavimą ir Lietuvos dalyvavimą juose, šių karų nutraukimą, masinio nelealių migrantų milijonais organizuoto perkėlimo į Europą sustabdymą. Jūs tai toleravote, leidote Lietuvą klusniai vesti į šią nežinią. Kodėl leidžiate vidaus reikalų ministrui S. Skverneliui teikti, o Seimui – keisti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pagal ES nurodymus taip, kad Lietuva ne tik tampa laisvai pereinamu kiemu, bet dar ir sutinkanti, kad šie organizuotai milijonais į Europą perkeliami asmenys pagal jiems suteikiamas teises ir privilegijas priešpastatomi mūsų valstybei bei jos piliečiams?

Prezidente, kodėl nuolat tarptautinėje veikloje ir Lietuvoje kuriate konfliktus? Kodėl nesiekiate taikos ir ramybės, visų pirma, Lietuvai ir jos žmonėms? Kodėl Lietuvos vardu parodėte didžiulę nepagarbą strateginiam partneriui JAV dėl jos ir Rusijos pasirašytos branduolionės ginkluotės sumažinimo sutarties? Kodėl nekalbate apie Rusijos kariuomenės Karaliaučiaus srityje mažinimą, o stengiatės Lietuvą paversti potencialiu taikiniu? Konstitucijai ir nepakeistai NATO – Rusijos sutarčiai prieštaraujantis NATO kariuomenės perkėlimas į Lietuvą – tai provokacija. Jei tai būtina, paaiškinkite, kodėl tai darote ir siūlykite Tautai keisti Konstituciją, siūlykite NATO keisti sutartį su Rusija, bet nesudarykite Rusijai ir kitiems galimiems Lietuvos priešams Lietuvą paversti vienu takinių Nr.1. Kodėl Vilniuje, kuriame gyvena trečdalis belikusių mūsų piliečių, įkurtas NATO štabas? Argi neaišku, kad konflikto atveju, tai taikinys Nr.1 Lietuvoje? Lietuvoje daug Tarybinės armijos paliktų vietų, kur tokį štabą galima įkurti, prieš tai sutvarkius teisinius dalykus.

Jei mes 1988 – 1992 metais būtume siekę ne taikaus sprendimo, o užsiėmę karo kurstymu, būtų pralieta labai daug kraujo, ir nežinia, ar tai būtų padėję Lietuvai pasiekti nepriklausomybę.

Negi, Jums, Prezidente, dar nepakanka Ukrainos patirties, jos išgrobstymo ir pasidalinimo? Kodėl JAV tiesiogiai netiekia ginklus Ukrainai, o daro tai per Lietuvą ir Lenkiją? Kodėl ir šis pretekstas suteiktas Rusijai? Paklausiau vakar per „Žinių radiją“ „karo specialisto“ D. Pancerevo samprotavimų A. Ramanausko laidoje apie tai, kad ukrainiečiai dabar tik galvoja apie Krymo atgavimą, į kurį tuoj tuoj puls Ukrainos savanoriai, ir nebegalvoja apie Luhansko ir Donecko sričių atsiėmimą. Mat, anot šio provokatoriaus, Donecko žmonės labai priešiškai nusiteikę prieš ukrainiečius, o ir Donecko sritis – tai lušnynas. Pagalvojau, Viešpatie, kodėl leidi šiems provokatoriams nebaudžiamiems kalbėti bet ką. Juk iki šių kruvinųjų įvykių Ukrainoje Donecko sritis mokėjo apie 40% visos Ukrainos biudžeto mokesčių!

Ar suprantate, Prezidente, kad nuolatinis Rusijos, kuri ir šį kartą rado bendrą kalbą ne tik su Vokietija, bet ir JAV, vadinimas teroristine valstybe yra puikaus preteksto Kremliui suteikimas labai lengvai Rusijos žmones nuteikti prieš Lietuvą? Tai ir vyksta, bet ar to mums reikia? Nežinau, kur Jūs buvote 1991 m. sausio 13-ąją,. Matyt, jau buvote TSRS siuntimu JAV Džordžtauno universitete 6 mėnesių vadovų kursuose. Todėl Jums priminsiu, kad Sausio 13-ąją, visų pirma, Rusijos žmonių ir Boriso Jelcino ryžtas mus ginti ir oponavimas TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui drauge su mūsų žmonių ryžtu taikiai ginti Lietuvą išgelbėjo mus nuo didesnio kraujo praliejimo, sustabdė ginklo panaudojimą Vilniuje ir Rygoje. Priminsiu, kad prieš tai TSRS su JAV sutarė dėl kompromiso – TSRS nereagavo į JAV įsiveržimą į Iraką.

Mano vieši pasisakymai šiomis temomis yra rakštis taip vadinamai Lietuvos valdžios politikai. Tie samdiniai, kurie primityviai ir tiesmukai absurdiškai kaltino mane dirbant Kremliui (nuo Seimo nario A. Anušausko iki žurnalistu prisistatnčio D. Pancerevo), priėjo liepto galą – pasiekiau, kad ikiteisminis tyrimas dėl mano ir mano bendraminčių tariamos antivalstybinės veiklos būtų pradėtas ir nutrauktas, prokuratūrai konstatavus, kad jokios antivalstybinės veiklos nevykdau nei aš, nei bendraminčiai. Tokiems nemąstantiems, kaip A. Anušauskas, parodžiau ir Generalinės prokuratūros pažymą, kad Zigmas Vaišvila nėra kolaborantas. Tuomet LRT eteryje buvo panaudotos „gudresnės“ formuluotės – esą Zigmo Vaišvilos ir kitų bendraminčių aiškinimai sutampa su Kremliaus tikslais. Didįjį Penktadienį kalbėjausi su viena žurnaliste, panaudojusia šį „arkliuką“. Paklausiau jos labai paprastą klausimą: „O iš kur Jūs žinote, kokie yra Kremliaus tikslai?“ Ir diskusija įstrigo…

Gal yra priešingai – gal Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iki šiol būdama Rusijos Federacijos saugomu subjektu ir net valstybės paslaptimi, geriau žino tikruosius Rusijos tikslus ir juos slepia nuo Lietuvos piliečių? Priminsiu, kad šį Rusijos URM atsakymą gavau į „nekaltą“ savo klausimą, kuriais mėnesiais 1991 m. p. Dalia Grybauskaitė dirbo TSRS ambasdoje Vašingtone? Esant tokiai situacijai ir žinant, kad 1999 m. Lietuvos Vyriausybei strateginė partnerė JAV buvo nurodžiusi antrąjį Lietuvos ambasados JAV asmenį D. Grybauskaitę susigrąžinti į Lietuvą per 24 valandas, neturime teisės beatodairiškai ir nesusimąstydami vertinti Lietuvos Prezidentės akivaizdžiai provoakcinius veiksmus.

Jei norime dalykiškai aptarti šiuos klausimus, visų pirma, susitarkime dėl sąvokų. Visų pirma, susitarkime dėl pagrindinės sąvokos – kas yra Lietuvos saugumas? Jei Lietuvos saugumu vadinamas ginklų privežimas į Lietuvą ir jos pavertimas karo arena, tai aš su tuo griežtai nesutinku. Jei nesuprantate, kad 88 „Boxer“ bus tik lengvi taikiniai, o lengvi ginklai šaulių ir savanorių namuose yra tikra grėsmė bet kokiam okupantui, su Jumis sunku bus diskutuoti.

Nesutinku su Lietuvos pavertimu karo zona, nes buvau vienas iš nedaugelio Lietuvos valdžios žmonių, 1990 – 1992 metais kūrusių Lietuvos kariuomenę. Tie, kurie tuo metu atvirai tam oponavo, šiandien vaidina didžius patriotus. Neturiu jokio pagrindi tikėti jų tariamu patriotiškumu, matau tik veidmainystę. Buvau tas, kuris iškart po Krymo įvykių pradžios 2014 metais Respublikos Prezidentei ir Seimui pasiūliau atkurti Konstitucijoje tebesančią šauktinių kariuomenę ir alternatyvią tarnybą. Tačiau Prezidentė ir Seimas tik po metų „praregėjo“. Vytautai Landsbergi ir Dalia Grybauskaite, jei norite Lietuvą paversti dar viena Rytų Ukraina, po ko Lietuva liktų tik tuščia teritorija, aš nesutinku. Jei turite nors kokių agumentų, dar kartą kviečiu juos pateikti ir aptarti viešai, nebijant oponentų. Jei Zigmo Vaišvilos veidas ar asmuo Jums nepatinka, rinkitės kitus oponentus. Bet diskuotuokite viešai ne vieni su savo viena vienintele nuomone LRT eteryje, apsupti Jums pritariančių ir, matyt, neblogai apmokamų „politologų“ ir kitų karo kurstymo apologetų.

Todėl po Vytauto Landsbergio šou Didįjį Ketvirtadienį Sausio 13-osios byloje ir po Prezidentės Dalios Grybauskaitės eilinio šou net Didįjį Penktadienį, kviečiu Jus nueiti į bažnyčią ir po šv. pamaldų palinkėti ramybės ne tik šventovėje susirinkusiems, bet ir visiems Lietuvos piliečiams. Palinkėkite mums visiems ramybės ne tik žodžiais ir Šv. Velykų proga, bet ir savo darbais.

Leave a Reply