Žvejų numylėtus grundalus audra išmetė į krantą

Pastaraisiais metais Baltijos jūroje grundalas labai išplito ir tapo žvejų mėgiamu žvejybos objektu. Gegužės mėnesį jų per kelias valandas žvejys su meškere gali prigaudyti iki kelių dešimčių kilogramų, jiems tinka bet koks masalas: krevetė, sliekas, net pats pagautas ir gabaliukais supjaustytas grundalas. Traukti iš vandens grundalą žvejui irgi smagu, jis labai priešinasi. Žvejai grundalus mala, gamina žuvų kotletus, kepa, rūko. Praeitą savaitgalį kilus škvalui poilsiautojai pliažų pakrantes išvydo sėte nusėtas žuvusiais grundalais.

grundalai-naujas-meskeriojimo-objektas-privertes-keisti-iprasta-meskeriojimo-danes-ziotyse-taktika-504b4af04e70f

1971 metais Lietuvos Mokslų Akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto išleistoje R.Kroto knygoje „Lietuvos gėlavandenės žuvys“ apie šiuos Kūjagalvių šeimos (Cottidae) atstovus rašoma:

„Gan mažos, daugiausia jūrinės žuvys“, didelėmis, suplotomis galvomis. Mūsų gėluose vandenyse iki šiol aptikta viena rūšis, manoma, kad gyvena dar antra.”  Autorius aprašytos rūšys: Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) ir Raibapelekis kūjagalvį (Cottus poecilopus), kuris tuo metu buvo rastas Naručio ežere, Neries upės baseine, bet tuo metu Lietuvoje autoriaus turimais duomenimis dar nebuvo pagautas.

Praeitą savaitgalį Palangos gyventojai ir poilsiautojai po praūžusio škvalo išvydo pliažus tiesiog nusėtus dešimtimis tūkstančių žuvusių grundalų. Tai jau ne kibirais nešami ir meškere pagauti laimikiai, tai jau tarytum kokia ekologinė katastrofa, ir tai sukėlė visuomenės susidomėjimą grundalais.

grundalai-1-of-3

Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius šių metų birželio 22 dienos pranešime kvietė kovoti su šiomis invazinėmis žuvimis:

„ … Į tokių rūšių Lietuvoje sąrašą yra įtraukti ir juodažiočiai bei nuodėguliniai grundalai. Kai tik šios ištvermingos ir plėšrios žuvys įsitvirtina vandens telkinyje, jame pradeda sparčiai mažėti kitų žuvų, varliagyvių, moliuskų.

Juodažiotis grundalas, žvejų vadinamas „byčioku“, Lietuvos pajūryje pirmą kartą buvo pastebėtas 2002 m. ir greitai išplito ne tik Baltijos pakrantėje, bet ir Kuršių mariose. Nuo 2012 m. šių žuvų ypač gausu prie Palangos tilto, Klaipėdos molo ir uosto teritorijoje. Jos daro didelės žalos menkių, strimelių, plekšnių ir kitų žuvų nerštavietėms, dėl jų mažėja dreisenų ir midijų. Pastarųjų populiacijoms mažėjant, gali labai pablogėti vandens kokybė – suintensyvėti „vandens žydėjimas”, o dėl to masiškai imtų kristi žuvys. Juodažiočiai grundalai nuo kitų Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose sugaunamų grundalų rūšių skiriasi ryškia juoda ovalia dėme ant pirmojo nugarinio peleko galo, o šonuose jie neturi ryškios dėmių juostos. Sugavus ilgesnį nei 15 cm grundalą, drąsiai galima teigti, kad tai yra juodažiotis. Neršto metu, kovo-gegužės mėnesiais, subrendę patinai būna visiškai juodi, tuo irgi išsiskiria iš kitų rūšių. Žvejai mėgėjai pastaruoju metu noriai gaudo juodažiočius, nes jie gerai kimba ir yra skanūs.

Nuodėgulinis grundalas, žvejų vadinamas „rotanu“ ar „nuodėguliu“, skirtingai nuo juodažiočio, vengia sūraus vandens ir apsigyvena gėlavandeniuose telkiniuose. Jis Lietuvoje aptinkamas jau daugiau kaip 30 metų. Nuodėguliniai grundalai palyginti yra nedideli, apie 250-500 g svorio, tačiau jeigu vandens telkinyje yra per mažai jais mintančių plėšrių žuvų, nustelbia ar net išnaikina beveik visas kitų rūšių žuvis ir varliagyvius tame telkinyje. Šie grundalai mūsų šalyje plinta, deja, ne tik savarankiškai. Žmonės juos įveisia tvenkiniuose, naudoja kaip gyvą masalą žvejodami, nors tai draudžia ES ir nacionaliniai teisės aktai. ES paramos ir valstybės lėšomis nuodėgulinių grundalų gausa 2013-2015 m. buvo sėkmingai reguliuojama dešimtyje vandens telkinių Vilniaus miesto ir rajono, Švenčionių, Trakų ir Zarasų rajonų savivaldybėse. 2016-2017 m. planuojama parengti šių žuvų gausos reguliavimo veiksmų planus 6 vandens telkiniams, o 2017-2020 m. įgyvendinti numatytas priemones.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės invazines žuvų rūšis – juodažiotį ir nuodėgulinį grundalą – leidžia mėgėjų žvejybos įrankiais žvejoti visus metus, neriboja jų kiekio ir dydžio, bet tik įsigijus žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą.“

Mano giliu įsitikinimu reikia kovoti ne su invazinėmis žuvimis, o su Baltijos jūros teršimu. Būtent tuo ir turėtų užsiimti Aplinkos ministerija. Labiausiai užterštoje pasaulio jūroje visada gyvens tokie hidrobiontai, kurie yra atsparūs vandens taršai. Grundalas yra Baltijos jūros užterštumo pasekmė ir ne pati baisiausia. Jis žvejui ant tilto suteikia daug smagių žvejybos akimirkų.

Visi lyg šiol vykę bandymai reguliuoti eko sistemas baigėsi niekuo. Gamta protingesnė už žmogų, ji pati susireguliuos. Tik nereikia jos taip nualinti, kaip yra nualinta Baltijos jūra.

Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply