Skip to content
Tagged sauksmas Algimantas Lebionka Lietuva Rusija Izraelis Donaldas Trampas Vokietija
Šauksmas
March 26, 2023
  • Pin Posts
  • Slapukų politika

Labiausiai žiūrėta šią savaitę

May 27, 2022May 27, 2022

Kaip liberali politika keičia internetinius lošimus

1
June 14, 2021May 27, 2022

Ar Lietuvos įstatymai turėtų būti griežtesni lošimams?

2
January 16, 2019April 24, 2021

2019 m. Žiemos Universiada Rusijoje: klastotės ir tiesa

3
January 13, 2019April 26, 2021

«Elfai» «Landsbergizmo» epochos sargyboje

4
December 19, 2018April 26, 2021

Lietuva kaip didelio sprogimo detonatorius

5
September 27, 2018April 26, 2021

Jaras Valiukėnas – Istorinio pasirinkimo išvakarėse (video)

6

Search Field

Daugiau straipsnių

  • Autoriniai
  • Bendrieji straipsniai
  • Lietuva
  • Multiplikacinė politika
  • Pasaulis
  • Satyra ir paskviliai
  • Studija «Šauksmas»
  • Trečiasis Pasaulinis karas
  • Vertimai
  • Video vertimai

Raskite straipsnius pagal žymes

Algimantas Lebionka Amerika auksas bankų konclageris baseinai Chabad Dainų daina Darbo kodeksas darbo vietos Davoso forumas Donaldas Trampas Donskis džichadas Eduard Hodos ekonomika ES Europos islamizacija Europos pagrobimas grynieji oinigai Izraelis Izraelis Šamiras JAV Kalėdinė daina karas karo kurstytojai Lietuva Londonas Mošė Kantor multikultūralizmas Musulmonai negrynieji pinigai Neries arka nudistai Petras Gulbinskas Putinas Ramūnas Karbauskis rusas puola Rusija sauksmas Serovas Tanija Tretjakovo galerija vamzdis Vokietija žaginimas
  • Home
  • Studija «Šauksmas»
  • Jaras Valiukėnas – Istorinio pasirinkimo išvakarėse (video)

Jaras Valiukėnas – Kas ir kodėl sėja neapykantą Lietuvoje?

Lietuva kaip didelio sprogimo detonatorius

  • Studija «Šauksmas»

Jaras Valiukėnas – Istorinio pasirinkimo išvakarėse (video)

Šauksmas September 27, 2018April 26, 2021

Stambios technogeninės ir gamtinės katastrofos, kaip uraganas „Kotrina“ JAV, akivaizdžiai parodė, kad įprastas sotus gyvenimas gali pilnai žlugti per vieną akimirką. Nebūtinai turi pasikartoti gamtos katastrofa, tam pakanka ir stambios finansų krizės, kad tautos, praradusios savo istorines šaknis, dorovines ir dvasines vertybes, savo kailiu pajaustų barbarizmo baisumus.

Vienapolio pasaulio pabaiga

45 JAV prezidentas Donaldas Trampas atsirado ne atsitiktinai. Jis atėjo būtent tuo momentu, kada prieštaravimų lygis pasaulyje pasiekė kritinį tašką, o valstybės skola pirmą kartą peržengė 21 trilijonų dolerių ribą. Didelė socialinė visuomenės diferenciacija, masinė imigracija, karai, terorizmas, visa tai yra pasekmė šiuolaikinio ekonomikos modelio. Mes galime tik spėti apie tikruosius JAV prezidento tikslus, bet akivaizdu, kad Donaldas Trampas nuosekliai griauna vienapolį pasaulį. Jis atvirai pareiškia apie ketinimą draugauti su Rusija ir Kinija, sukeldamas vieningos pasaulinės tvarkos pasekėjų įniršį.

Kapitalizmo, kokį mes visi žinome, nebėra, tvirtina grupė Suomijos mokslininkų, atlikusių tyrimą JTO generalinio sekretoriaus užsakymu. Kapitalizmas nepajėgus reikiamu mastu reaguoti į šių dienų iššūkius ir tai yra, tyrimo autorių nuomone, pagrindinė problema. Tai reiškia jo pabaigą.   

Donaldas Trampas nuosekliai sugrąžina įmones į JAV, nes jo pirmtakai, kaip Obama, ir Klinton, padarė viską tam, kad sunaikinti šalies pramoninę gamybą, išvežė ją į Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Malaiziją. Atsižvelgiant į globalistų įtaką, Trampas sėkmingai panaudojo jų rusofobinius įsitikinimus prieš jų pačių globalią finansų imperiją (Federalinę rezervų sistemą). Pataikaudamas vanagams rusofobams Trampas įvedė Rusijai sankcijas, o po to prieš kitus stambius pasaulinius žaidėjus. Savo veiksmais jis pastūmėjo pasaulio bendriją prie atsiskaitymų savo nacionalinėmis valiutomis. Trampas, kaip verslininkas, supranta, kad nebūna begalinių finansinių burbulų ir pasaulio laukia nauja krizė, nepalyginama su 2008 metų krize, kurią pergyvens ne visi. Šiandieninė pasaulio finansų sistema paremta popieriniu doleriu ir yra vienas didelis burbulas. Ne be reikalo visi stambūs žaidėjai, įskaitant Rusiją, supirkinėja auksą. Pasaulis įžengia į valstybinio egoizmo epochą ir vargas toms šalims,  kurios laisvanoriškai atsisakė savo nacionalinės valiutos ir sunaikino savo ekonominį potencialą tikėdamos sulaukti užsienio paramos.

Kas liečia Europą, esant naujiems iššūkiams, tai čia viskas nevienareikšmiška. Valstybės, įeinančios į Europos Sąjungą, turi skirtingas istorines šaknis ir kultūrą, su sąlyga išorinio valdymo iš Vašingtono, šis darinys dar turėjo kažkokius šansus likti vientisu, bet šiandien viskas atrodo labai miglotai. Donaldas Trampas paskutinio G7 susitikimo metu davė suprasti, kad nesirengia veltui ginti Europos.  Atsisakęs pasirašyti baigiamąjį pareiškimą, jis metė saują saldainių Merkel ir pasakė: „Štai, Angela. Nesakyk, kad aš tau niekada nieko neduodu“. Anksčiau jis įžeidė taip vadinamus Baltijos šalių lyderius pasakydamas, kad tik „buki“ gali būti prieš draugystę su Rusija. Aš noriu pažymėti, kad tokiu tonu JAV prezidentas niekada nekalbėjo net su Šiaurės Korėjos lyderiu. Jūs patys darykite išvadas.

Pavojai Lietuvai

Kinai turi prakeiksmą — “kad jums gyventi tektų permainų laikais“. Politinis ir socialinis Lietuvos modelis nenumato kokių nors permainų, viskas remiasi šablonais, už kurių rėmų išeiti draudžiama. Bet koks nukrypimas  geriausiu atveju gresia karjeros pabaiga, perspektyvaus darbo praradimu, viskas aplink nuspalvinta juoda ar balta spalva. Mane visada stebino pozicija tų, kurie prakeikdami TSRS balsuoja už buvusią sovietinę nomenklatūrą. Atsakymą į savo klausimą aš gavau pokalbyje su keliais konservatorių aplinkos žmonėmis.  “Mes žinome, kas tokia Grybauskaitė, arba Landsbergis, bet aš patenkintas savo darbu ir aš nenoriu jo prarasti“  – maždaug taip atsako visi, su kuo man teko kalbėtis. Dalis Lietuvos visuomenės ne už konkrečius žmones, balsuoja už savo asmeninę gerovę, kurios nenori prarasti. “Тavo tėvynė ten, kur tau daugiau moka“, štai pasaulėžiūros pagrindas, naujos kartos Baltijos valstybėse. Tai ar pajėgs tokia visuomenė pergyventi sunkius laikus ir kitas krizes?

Vieninteliu vienijančiu faktoriumi kaip pačioje Lietuvoje, taip ir Europoje, amžių bėgyje buvo Krikščionybė ir krikščioniškos vertybės, turinčios istorines šaknis su kaimyninėmis tautomis. Šiandien šios vertybės naikinamos, o giminingos tautos paskelbiamos priešais.

„Krikščionybė Europoje, kaip standartas, kaip norma pasibaigė, ir, matyt, pasibaigė visiems laikams“,  — pareiškė profesorius Stephen Bullivant.

Tikriausiai ne atsitiktinai atsirado pagrindinis Europos Sąjungos pastatas suprojektuotas pagal Piterio Breigelio paveikslą, vaizduojantis nebaigtą statyti Babilono bokštą simbolizuojantį nepaklusnumą Dievui. Kas gali vienyti tokią nekrikščionišką Europą?

Tuo metu, kai Vakarų šalys atitraukia nuo tradicinių istoriškų vertybių, Rytų šalys, Rusija visų pirma prikelia šias vertybes. Per paskutinius 15 metų Rusijoje pašventinta 20000 naujų stačiatikių šventyklų. Vakaruose puikiai supranta šių pokyčių reikšmę ir jiems kylantį pavojų.

Kas liečia bendras istorines šaknis su broliškomis tautomis, tai čia viskas pastatyta nuo kojų ant galvos. Mano senelis Juozas Valiukėnas (lietuvis) ir senelė Stefanija Kučinskaja (lenkė), gimė carinėje Rusijoje, valdant Nikolajui II. Visi giminės pagal šias linijas buvo prisiekę ištikimybe Carui, tarnavo imperatoriaus kariuomenėje ir dalyvavo 1817-1864 metų Kaukazo kare.  Manoma, kad  Kučinskis ir Valiukėnas ten pirmą kartą ir susipažino. Pagal kitus duomenis, jie galėjo susipažinti, tarnaudami pirmoje Vilniaus karinėje mokykloje, kuri buvo atidaryta 1862 metais. Tarp kitko, mano giminės iš motinos pusės (Kubanės kazokai), taip pat tuo metu tarnavo Kaukaze.

Kaip pasakojo senelis, jo tėvas (mano prosenelis) 1862 metais buvo pakviestas į paminklo Didžiąjame Novgorode, kuris buvo skirtas Rusijos tūkstantmečiui, atidarymą. Ant paminklo pavaizduoti Didieji Lietuvos kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Vytautas ir taip pat Didysis žemaičių kunigaikštis Kęstutis. Tarybinais laikais aš pats buvau nuvykęs į Didijį Novgorodą, kad pamatyti šį paminklą. Aš noriu pasakyti tik viena: mus visus jungia ne tik giminystės, bet ir bendros istorinės šaknys.

Jeigu kalbėti apie giminystės ryšius, tai teks cituoti mokslininkus ir apžvelgti šį klausimą genetiniu lygiu. Į šį klausimą savo laiku atsakė Vilniaus Santariškių klinikų medicinos genetikos centro profesorius Vaidutis Kučinskas: „Genomo lygiu lietuviai mažai skiriasi nuo latvių, lenkai nuo rusų. Daugiau skiriasi nuo estų, ženkliai nuo suomių, dar daugiau nuo Vakarų Europos atstovų ir nuo Pietų Europos populiacijų. Tai susiję su populiacijų susiformavimo istorija, tuo, kaip intensyviai vyko jose migracija, kokie tamprūs buvo ryšiai“.

Aš puikiai suprantu, kam nori mus supjudyti ir panaudoti kaip instrumentą prieš Rusiją ir Baltarusiją, bet ir suprantu kita, kuo tai gali pasibaigti Baltijos tautoms. Visi tie žodžiai apie Vakarų galią ir solidarumą sukelia juoką. Aš sutinku, kad mūsų naujieji globėjai gali žudyti, bet pergalei to nepakanka, reikia mokėti mirti už savo idealus. Idealų nėra, vertybių irgi, lieka tik pinigai, kurie, žinia, mirusiems nereikalingi. Lietuvius įtikinėja, kad jų neapleis ir apgins. Reikia paklausti buvusių Lietuvos partizanų ir politinių kalinių, kaip tai vyko pokario metais. Lietuviams pasakoja, kad TSRS viskas buvo blogai, bet kodėl niekas nepaklausia lietuviško elito, kodėl jie tuo metu šlovino sovietinę valdžią, ištikimai jai tarnavo, nesipriešino, nesėdėjo stalininiuose lageriuose ir tremtyje. Jiems buvo patogu gyventi valdant sovietams, dabar jiems komfortiška gyventi valdant Vašingtonui ir Briuseliui.

Savo istorinių šaknų sunaikinimas, priešiški santykiai su giminingomis tautomis atves prie valstybingumo suardymo ir prie visiškos Lietuvos visuomenės degradacijos. Degradacijos procesas jau paleistas. Greitai Lietuvoje prezidento rinkimai, todėl visiems verta gerai pagalvoti prieš pasirenkant kandidatą.

Dalintis

Facebook
Twitter
Pinterest
LinkedIn
Happy
Happy
0 0 %
Sad
Sad
0 0 %
Excited
Excited
0 0 %
Sleepy
Sleepy
0 0 %
Angry
Angry
0 0 %
Surprise
Surprise
0 0 %

Average Rating

5 Star
0%
4 Star
0%
3 Star
0%
2 Star
0%
1 Star
0%
(Add your review)

Leave a Reply Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Next Post
  • Studija «Šauksmas»

Lietuva kaip didelio sprogimo detonatorius

Šauksmas December 19, 2018

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė eilinį kartą ragina didinti lėšas karinei gynybai. Lietuvos gynybos taryba patvirtino, jog gynybos finansavimas bus laipsniškai didinamas ir jau 2030 metais jo lygis turėtų siekti 2,5 proc. BVP. Esant ypatingai situacijai gynybai gali būti skiriama kur kas daugiau lėšų. Be viso to, oficialus Vilnius ne kartą išreikšdavo pasirengimą įkurti Respublikos […]

Susijęs pranešimas

  • Studija «Šauksmas»

Lietuva kaip didelio sprogimo detonatorius

Šauksmas December 19, 2018April 26, 2021

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė eilinį kartą ragina didinti lėšas karinei gynybai. Lietuvos gynybos taryba patvirtino, jog gynybos finansavimas bus laipsniškai didinamas ir jau 2030 metais jo lygis turėtų siekti 2,5 proc. BVP. Esant ypatingai situacijai gynybai gali būti skiriama kur kas daugiau lėšų. Be viso to, oficialus Vilnius ne kartą išreikšdavo pasirengimą įkurti Respublikos […]

  • Studija «Šauksmas»

Jaras Valiukėnas – Kas ir kodėl sėja neapykantą Lietuvoje?

Šauksmas July 7, 2017April 26, 2021

Tiksliai apibūdinti tai, kas vyksta Lietuvoje, nepasakys, ko gero, niekas. Vieni stato tvoras, kasa apkasus, perka seną karinį šlamštą ir springsta neapykanta Rusijai. Kiti bando tiesiog išgyventi, nusižudo. Arba nusigeria, bėga į užsienį ir nekenčia pirmųjų. Vienaip ar kitaip tai vyksta ne tik Lietuvoje. Po JAV prezidento rinkimų šalis paniro į neapykantos, skandalų ir abipusių […]

  • Studija «Šauksmas»

«Elfai» «Landsbergizmo» epochos sargyboje

Šauksmas January 13, 2019April 26, 2021

Rusijos kišimasis į prezidento rinkimus Ukrainoje prasidėjo, bet kuriuo atveju apie tai Lietuvos naujienų portalas „Delphi“ jau rašo. Neabejotina, kad netrukus bus pranešta apie Rusijos kišimasi į prezidento rinkimus Lietuvoje, kurie vyks 2019 m. pavasarį. Labiausiai tikėtina, kad vėl bus demaskuotas šnipinėjimo tinklas, sudarytas iš taip vadinamųjų Kremliaus agentų, bandančių daryti įtaką šiems rinkimams. Kaip […]

Karščiausios naujienos

Kaip liberali politika keičia internetinius lošimus

Ar Lietuvos įstatymai turėtų būti griežtesni lošimams?

10 didžiausių pasaulio korporacijų uždirba daugiau, negu beveik visos kitos valstybės

Islamistai žada išgelbėti Europą

Reportažas iš Anglijos: Rotherhame musulmonai išžagino 1400 mergaičių

Apie ruošiamą Turkijos įsiveržimą į Siriją, Abraomą Šmulevičių ir vyriausiojo Briuselio rabino kvietimą vykti į Izraelį

Afganai susiruošė į Vokietiją pas gerąją Angelą

Skaityti daugiau

  • Europos multikultūralizmas
    November 17, 2016

    Situacija komiška tuo, kad Vakarai nori sukurti multikultūrinę visuomenę pagal…

  • Rudy Giuliani apie Trampo karinę doktriną
    November 15, 2016

    Rudy Giuliani interviu su Wall Street Journal (WSJ) vyriausiuoju redaktoriumi Gerry Baker…

  • Ar „Brexit“ padės lietuviams galvoti apie ateitį?
    June 29, 2016

    Pasitraukimo iš ES šalininkams Didžiojoje Britanijoje laimėjus referendumą Europa sustingo…

Raskite mūsų kategorijas

  • Autoriniai
  • Bendrieji straipsniai
  • Lietuva
  • Multiplikacinė politika
  • Pasaulis
  • Satyra ir paskviliai
  • Studija «Šauksmas»
  • Trečiasis Pasaulinis karas
  • Vertimai
  • Video vertimai

Tau gali patikti

  • «Elfai» «Landsbergizmo» epochos sargyboje
    January 13, 2019

    Rusijos kišimasis į prezidento rinkimus Ukrainoje prasidėjo, bet kuriuo atveju…

  • Lietuva kaip didelio sprogimo detonatorius
    December 19, 2018

    Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė eilinį kartą ragina didinti lėšas…

  • Jaras Valiukėnas – Kas ir kodėl sėja neapykantą Lietuvoje?
    July 7, 2017

    Tiksliai apibūdinti tai, kas vyksta Lietuvoje, nepasakys, ko gero, niekas.…

Copyright © 2023 Šauksmas. Visos teisės saugomos. | Theme: Blook By Themeinwp. | Powered by WordPress
Mes naudojame slapukus savo svetainėje, kad suteiktume jums tinkamiausią patirtį prisimindami jūsų pageidavimus ir pakartotinius apsilankymus. Spustelėdami „Priimti“ sutinkate naudoti VISUS slapukus.
Slapukų nustatymaiPRIIMTI
Tvarkykite sutikimą

Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Iš jų slapukai, kurie yra priskirti reikiamoms kategorijoms, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinių svetainės funkcijų veikimui. Mes taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie mums padeda analizuoti ir suprasti, kaip naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Jūs taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Bet atsisakymas kai kurių iš šių slapukų gali paveikti jūsų naršymo patirtį.
Necessary
Always Enabled
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
CookieDurationDescription
cookielawinfo-checbox-analytics11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checbox-functional11 monthsThe cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checbox-others11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-necessary11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-performance11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy11 monthsThe cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
Functional
Functional cookies help to perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collect feedbacks, and other third-party features.
Performance
Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.
Analytics
Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.
Advertisement
Advertisement cookies are used to provide visitors with relevant ads and marketing campaigns. These cookies track visitors across websites and collect information to provide customized ads.
Others
Other uncategorized cookies are those that are being analyzed and have not been classified into a category as yet.
SAVE & ACCEPT