„Energetinė nepriklausomybė“ – 1,2 mlrd. litų A. Kubiliaus ir D. Grybauskaitės afera

Dalios Grybauskaitės proteguotas Klaipėdos Suskystintų gamtinių dujų terminalas, kuris neva turi garantuoti „energetinę nepriklausomybę“ nuo rusų, yra niekas kitas, kaip dar viena konservatorių sugalvota afera, kaip prisiplėšti spekuliuojant Lietuvos nepriklausomybės gynimo korta.
Seimo A.Skardžiaus vadovaujama laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad  Bermuduose registruota „ofšorinė“ kompanija Hoegh LNG Ltd10 metų už 1 mlrd. 800 tūkst. Lt„Klaipėdos naftai“išnuomavo plaukiojančią saugyklą su išdujinimo įranga (FSRU), kai tuo tarpu pati „ofšorinė“ įmonė FSRU iš Pietų Korėjos kompanijos nusipirko už 250 mln. JAV dol. (apie 612 mln. 500 tūkst. Lt).
Šios „verslo“ pelno maržagrubiaiyra 1,2 mlrd. litų, kuriuos susišluos ta neaišku kieno įsteigta Bermudų ofšorinė kompanija. Skiriamasis „ofšorinių“ bendrovių bruožas yra tas, kad jų steigėjų beveik neįmanoma nustatyti, kaip neįmanoma gauti ir finansinių ataskaitų apie jų veiklą. Ne veltui A. Kubilius pareikalavo, kad A. Skardžiui būtų iškelta baudžiamoji byla net pagal kelis straipsnius, tarp jų ir tėvynės išdavimas. Turint omenyje, kad konservatoriai jau turi nemažą patirtį, įgyvendindami „strateginius projektus“ su ofšorinėmis bendrovėmis, galima spėti, kad tikrieji tos Bermudų įmonės steigėjai yra A. Kubiliaus ar D. Grybauskaitės statytiniai.
Mat „Mažeikių nafta“ buvo atiduota ne JAV energetikos milžinei „Williams“, bet Delavaro valstijoje įteigtai „ofšorinei“ bendrovei „Williams International Company“ su 10 tūkst. dolerių kapitalu.

Pastaroji „ofšorkė“ dykai gautą „Mažeikių naftą“ vėliau už nežinomą sumą perleido A.Chodorkovskio „Jukos International“, o pastaroji jau perleido „Mažeikių naftos“ 51 proc. akcijų Lenkijos koncernui PKN Orlen už daugiau nei 5 mlrd. litų.
Istorija kartojasi – daug apie skaidrumą kalbantis Andrius Kubilius nieko nesako, kad „strateginį Lietuvos objektą“ vykdys nežinia kieno įsteigta ofšorinė bendrovė Bermuduose, kuri iš to uždirbs daugiau nei 1 mlrd. litų. Šiuos pinigus sumokės visi Lietuvos gyventojai ir įmonės, o visa afera eilinį kartą pridengta „energetinės nepriklausomybės“ skraiste. A. Skardžiaus komisija turėjo atsakyti į tokius klausimus:

10) kas ir dėl kokių priežasčių pakeitė AB „Klaipėdos nafta“ gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbų pirkimo konkurso sąlygas; ar vienam iš konkurso dalyvių buvo sudarytos galimybės susipažinti su konfidencialia konkurso informacija ir taip įgyti pranašumą prieš kitus dalyvius, jeigu taip – kas ir dėl kokių priežasčių tokias sąlygas sudarė;

11) ar tiesa, kad AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomą mokėti 492 000 Lt per dieną, neatsižvelgiant į tai, ar ji bus naudojama; ar tiesa, kad sutartyje dėl šios saugyklos nuomos nėra nurodyta likutinė saugyklos vertė;

Komisija konstatuoja:

2011 m. rugsėjo 23 d. AB „Klaipėdos nafta“, kaip privatusis juridinis asmuo, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo, savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą ir paskelbė konkursą dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) pirkimo.

Svarbu pažymėti, kad AB „Klaipėdos nafta“, kaip privatusis juridinis asmuo, suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva. 2012 m. sausio 21 d. AB „Klaipėdos nafta“ baigė plaukiojančiosios SGD saugyklos nuomos viešąjį pirkimo konkursą ir laimėtoju pripažino Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“.

2012 m. vasario 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kuriuo be konkurso paskyrė privatųjį juridinį asmenį AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove ir pavedė Energetikos ministerijai inicijuoti AB „Klaipėdos nafta“ įstatų pakeitimą ir juose numatyti šią veiklą. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2012 m. vasario 29 d.

Konstatuotina, kad:

– Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 199, kuriuo AB „Klaipėdos nafta“ paskiriama suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove, buvo priimtas tada, kai AB „Klaipėdos nafta“ savo iniciatyva buvo pradėjusi įgyvendinti projektą ir jau buvo paskelbusi konkurso nugalėtoją dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos nuomos;

– AB „Klaipėdos nafta“, kaip privatusis juridinis asmuo, buvo paskirta be konkurso, pažeidžiant nediskriminavimo, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Vyriausybės nurodytas pagrindinis motyvas priimant 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 199 buvo tas, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, todėl ji suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove yra de facto.

2012 m. kovo 2 d., praėjus tik 2 dienoms po Vyriausybės įgaliojimų įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą suteikimo AB „Klaipėdos nafta“, AB „Klaipėdos nafta“ su konkurso laimėtoju – Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų. Šia sutartimi AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomą sumokėti 1 800 000 000 Lt[5].

2012 m. vasario 29 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 219 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo“ pavedė Energetikos ministerijai parengti gamtinių dujų terminalo įstatymo, nustatančio suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo veiklos bendruosius principus, reikalavimus ir specialųjį teisinį reglamentavimą, projektą.

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą Nr. XI-2053 (toliau – SGDT įstatymas).

5.3.1. Darytina išvada, kad SGDT įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus ir sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti, priimtas tada, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos.

SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą.

Svarbu pažymėti, kad Vyriausybė, teikdama SGDT įstatymo projektą, aiškinamajame rašte nurodė, kad SGD terminalo projektas bus įgyvendinamas kaip komercinis projektas – privačiomis investuotojų lėšomis. Tačiau SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudas turės padengti visi dujų vartotojai per papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

Tai, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, reiškia, kad už SGD terminalo statybą ir eksploataciją turės mokėti visi dujų rinkos subjektai, nesvarbu, ar jie naudosis SGD terminalo paslaugomis, ar ne.

SGDT įstatymas iš esmės keičia iki šiol susidariusią gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainodarą, įtraukdamas į nurodytų paslaugų kainą ne tik su perdavimo paslaugomis susijusias sąnaudas, bet ir SGD terminalo priedą (plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomą), kuris nėra susijęs su perdavimo paslaugomis.

5.3.2. Apibendrinant darytina išvada, kad SGD terminalo paramos schema, įtvirtinta SGDT įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 1 punkte, kartu su SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi laikytina valstybės pagalba. Tokia valstybės pagalba turėjo būti iš anksto (dar iki SGDT įstatymo priėmimo ir AB „Klaipėdos nafta“ paskyrimo projekto įgyvendinimo bendrove) suderinta su Europos Komisija ir gautas jos leidimas.

Konstatuotina, kad atsižvelgiant į SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis bus įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, AB „Klaipėdos nafta“, prieš pradėdama įgyvendinti investicinį projektą, privalėjo investicijas ir eksploatavimo ir nuomos sąnaudas suderinti su VKEKK, bet to nepadarė.

2012 m. rugsėjo 14 d. AB „Klaipėdos nafta“ raštu kreipėsi į VKEKK, kad į gamtinių dujų perdavimo paslaugos 2013–2014 metų kainą įtrauktų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų dalį, lygią 200 mln. Lt, ir pateikė VKEKK derinti investicinio projekto dokumentus.

2012 m. spalio 15 d. VKEKK kreipėsi į Energetikos ministeriją prašydama nurodyti, ar Energetikos ministerija yra susipažinusi su AB „Klaipėdos nafta“ pateiktu VKEKK derinti projektu ir jo finansavimo schema ir ar jai pritaria. Energetikos ministerija VKEKK pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pastabų neturi ir pritaria AB „Klaipėdos nafta“ projektui ir numatomai šio projekto finansavimo schemai kaip efektyviausiai finansavimo schemai.

AB „Klaipėdos nafta“ raštu informavo VKEKK, kad SGD terminalo veiklos koncepciją parengė patarėjai – bendrovė „Fluor S. A.“ ir, įvertinusi suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros projektų įgyvendinimo geriausią pasaulinę praktiką ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkos specifiką, pasiūlė SGD terminalo įrengimo sąnaudas socializuoti, t. y. įtraukti į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą.

2012 m. spalio 19 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ konstatavo, kad AB „Klaipėdos nafta“ VKEKK pateikė projekto sąmatą ir nurodė preliminarų projekto lėšų poreikį – 453 mln. Lt, kurių dalį – 200 mln. Lt – planuoja finansuoti gamtinių dujų vartotojų lėšomis, vadovaujantis SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, per papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGD terminalo priedą), 2013 ir 2014 metų laikotarpiu, taip pat nutarė 2013 metais kompensuoti SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudas ar jų dalį – 113,8 mln. Lt – ir padengti SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudas – 302 tūkst. Lt.

2012 m. spalio 26 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-330 nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją gamtinių dujų vartotojams prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGD terminalo priedą), skirtą suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais – 37,53 Lt už tūkst. m3 (be PVM).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 metais SGD terminalo lėšų administratorius surinko SGD terminalo lėšų (atskaičius PVM) – 45,5 mln. Lt. Skaičiuojant SGD terminalo saugumo dedamąją, yra įtrauktos ir lėšos administravimo sąnaudoms – 277 tūkst. Lt – padengti, kurių didžiąją dalį – 179 tūkst. Lt – sudaro juridinės (bylinėjimosi) sąnaudos.

Konstatuotina, kad pagal AB „Klaipėdos nafta“ ir „Hoegh LNG Ltd“ sutartį nuo 2014 m. gruodžio 3 d. AB „Klaipėdos nafta“ už SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomą pradės mokėti sutartyje numatytą fiksuotą plaukiojančiosios SGD saugyklos 10 metų nuomos kainą – 189 000 USD[6] (480 000 Lt) už vieną dieną. Ši kaina nuo 2014 m. gruodžio 3 d. bus įtraukta visiems dujų vartotojams į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą.

Pažymėtina, kad prieš įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą Vyriausybė jo nevertino ekonominio naudingumo aspektu, taip pat nevertino, kaip pasirinktas projekto įgyvendinimo būdas paveiks dujų sektoriaus vartotojus. Nebuvo modeliuojama, kokie pasirinkto būdo privalumai ir trūkumai.

Konstatuotina, kad VKEKK nėra suderinusi AB „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamo suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto investicijų.

5.3.3. Darytina išvada, kad privatusis juridinis asmuo AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo. 2012 m. vasario 15 d. Vyriausybės priimtas nutarimas Nr. 199 ir 2012 m. birželio 12 d. Seimo priimtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas Nr. XI-2053 patvirtino jau įvykusi faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimtas jau pradėjus projektą įgyvendinti.

AB „Lietuvos dujos“ buitiniams vartotojams tiekiamų gamtinių dujų tarifai ir jų pokytis (proc.) 2009–2012 metais

Suvartojamas gamtinių dujų kiekis (Q) per metus Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. (su PVM) Kintamoji tarifo dalis, Lt/m3 (su PVM) 2009 m. 2010 m. 2011–2012 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. nuo sausio 1 d. nuo liepos 1 d. nuo sausio 1 d. nuo liepos 1 d. nuo sausio 1 d. nuo liepos 1 d. nuo sausio 1 d. nuo liepos 1 d. iki 500 m3 (Q ≤ 500 m3) 2,22 2,00 1,95 2,12 1,82

(-14%) 1,87

(-12%) 2,15

(+1,4%) 2,04

(-3,8%) 2,33

(+9,9%) 2,33

(+9,9%) 2,79

(+31,6%)

nuo 500 m3 iki 20 000 m3 14,66 14,05 13,81 1,58 1,28

(-19%) 1,29

(-18%) 1,56

(-1,3%) 1,45

(-8,2%) 1,75

(+10,7%) 1,75

(+10,7%) 2,17

(+37,3%)

daugiau kaip

20 000 m3 14,66 14,05 13,81 1,56 1,26

(-19%) 1,28

(-18%) 1,56

(-0,0%) 1,44

(-7,3%) 1,74

(+11,5%) 1,74

(+11,5%) 2,16

(+38,5%)

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

AB „Lietuvos dujos“ gamtines dujas tiekia daugiau kaip 99 proc. Lietuvos buitinių vartotojų.

Aurimas Drižius