Skip to content
Tagged sauksmas Algimantas Lebionka Lietuva Rusija Izraelis Donaldas Trampas Vokietija
Šauksmas
March 26, 2023
  • Pin Posts
  • Slapukų politika

Labiausiai žiūrėta šią savaitę

May 27, 2022May 27, 2022

Kaip liberali politika keičia internetinius lošimus

1
June 14, 2021May 27, 2022

Ar Lietuvos įstatymai turėtų būti griežtesni lošimams?

2
January 16, 2019April 24, 2021

2019 m. Žiemos Universiada Rusijoje: klastotės ir tiesa

3
January 13, 2019April 26, 2021

«Elfai» «Landsbergizmo» epochos sargyboje

4
December 19, 2018April 26, 2021

Lietuva kaip didelio sprogimo detonatorius

5
September 27, 2018April 26, 2021

Jaras Valiukėnas – Istorinio pasirinkimo išvakarėse (video)

6

Search Field

Daugiau straipsnių

  • Autoriniai
  • Bendrieji straipsniai
  • Lietuva
  • Multiplikacinė politika
  • Pasaulis
  • Satyra ir paskviliai
  • Studija «Šauksmas»
  • Trečiasis Pasaulinis karas
  • Vertimai
  • Video vertimai

Raskite straipsnius pagal žymes

Algimantas Lebionka Amerika auksas bankų konclageris baseinai Chabad Dainų daina Darbo kodeksas darbo vietos Davoso forumas Donaldas Trampas Donskis džichadas Eduard Hodos ekonomika ES Europos islamizacija Europos pagrobimas grynieji oinigai Izraelis Izraelis Šamiras JAV Kalėdinė daina karas karo kurstytojai Lietuva Londonas Mošė Kantor multikultūralizmas Musulmonai negrynieji pinigai Neries arka nudistai Petras Gulbinskas Putinas Ramūnas Karbauskis rusas puola Rusija sauksmas Serovas Tanija Tretjakovo galerija vamzdis Vokietija žaginimas
  • Home
  • Lietuva
  • Liberalistinė globalizacija – naujasis totalitarizmas

Rudy Giuliani apie Trampo karinę doktriną

Europos multikultūralizmas

  • Lietuva

Liberalistinė globalizacija – naujasis totalitarizmas

Šauksmas November 16, 2016April 26, 2021

„Visų šalių proletarai, vienykitės!” — šis šūkis-užkeikimas dabartinei jaunajai kartai nieko nesako. Nebent istoriją studijuojantiems.

Ar daug kas iš jaunuomenės girdi, ką apie gyvenimo išmintį pasako tėvai ir seneliai? O juk turėtų išgirsti. Kad ir tai, kad TSRS imperija buvo ne šiaip sau Rusija, ne šiaip sau jos ekspansijos įrankis, bet ši bolševikinė imperija vykdė pasaulinį-istorinį uždavinį, nubrėžtą dar Karlo Markso. Nešė pasauliui idealistinę lygybę ir globalizavo tautas. Rusų tautos atstovai šūkį „Visų šalių proletarai, vienykitės” taikė ir sau. Rusų komisarai žinojo, kad pirmiausiai jie yra ne „rusai”, bet „proletarai”. Paskui proletarus koja kojon žengė „valstiečiai” ir privalėjo žengti „inteligentai”. Pabrėžti, kad esi tautos, o ne šių trijų internaci-onalinių (vieningų) klasių atstovas, buvo ydingas ir žeminantis žingsnis. Aukščiausias žmogaus apibrėžimas, kuriuo derėjo siekti visiems— komunistas. Pasaulinės bendruomenės žmogus. Ne tironas, ne kraugerys, ką aklai kartoja nūdienė liberalioji prop-aganda, o pirmiausiai — šviesios ateities, t.y. komunos atstovas žemėje. Apie tai sugiedota net puikioje lietuviškoje poemoje „Žmogus” (autorius Eduardas Mieželaitis).

Visa tai buvo globalistinė ideologijja ir politika. Žinia, ji virto vienos partijos totalitari-niu valdymo įrankiu.

Ir štai — Michailo Gorbačiovo valdžios penkmetis, viešumas, „perestoika”; ir štai — 1991-jų laisvė. Viskas apvirto aukštyn kojomis. Ir prasimušė kelią istorinis dėsnis: prievar-tai užakus valdžios koridoriuose, plyšo prievartos vamzdžiai ir gatvėse. Istorinio mirksnio tiesa pareikalauja visiško atsipalaidavimo, laisvės instinktas išėjo į aikštes. Politikoje tai reiškė, kad kiekviena tauta ir tautelė galėjo išeiti į suverenitetų paradą. Jeigu tik išdrįsai, skelbkis nepriklausomu. TSRS imperijos vietoje tokių suverenių drąsuolių atsirado tiek, kiek buvo butaforinių respublikų— penkiolika.

Tačiau subyrėjo ne tik globalizmo politiką vykdžiusi komunistinė imperija, ėmė byrėti ir pati Rusija. O tai jau buvo visai kas kita ir žymiai pavojingiau visiems (ir kaimynams). Im-perijos branduolio palikimą ėmė griebti į savo rankas ne „proletarai”, o savo valandos laukę patyrę grobuonys (komunistai) ir jaunoji gvardija (naujieji banditai). Rusijoje su-valdyti šią įsisiautėjusią liaudį galėjo tik naujas caras.

Bet dabar kalba ne apie tai ir ne apie jį kalba.

+++

Kalba apie prievartinių ideologijų gajumą.

Vos išsivadavę iš globalistinės ideologijos ir totalitarinės politikos, visą paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį skatinome save kuo greičiau įžengti į Vakarų pasaulį, kuriame, kaip manėme, prievartos nėra. Ir ką gi? Įžengėme į jį labai greitai — jau 2003 metų rudenį referendume pasakėme Europos Sąjungai „yes”, vadinasi, „taip”. Ištarėme kaip niekas ki-tas iš dešimties būsimų valstybių-narių (per 90 proc. balsavusiųjų).

Atsivėrė šviesios ateities perspektyva.

Per dešimtmetį toji perspektyva išviliojo ir išsiurbė iš Lietuvos mažiausiai pusę gyvybingiausių ir darbingiausių jėgų. Depopuliacija ir ūmus pensininkų armijos augimas užgulė ir nacionalinį biudžetą, ir šalies ateitį juodu šešėliu.

Kas įvyko?

Dabar pamažu atsipeikime, ir kas mato — tas pamatė. Valstybės išsilaisvinimas turėjo kainą — ekonomintį nuosmukį. Nuosmukio išvengti nebuvo įmanoma, turint galvoje kiek mes buvome ingeruoti į TSRS ekonomiką. Reikėjo susiveržti diržus ir kantrybę, reikėjo pamąstyti ir padirbėti. Bet kur tau — daugumai jaunimo šitai nerūpėjo. Jeigu jau valstybei — laisvė, tai kodėl mes negyvename kaip gyvenama Vakaruose? Duokite man išsyk ir viską. Gyvenimą kaip Amerikoje ar bent kaip Skandinavijoje. Per metus kitus duokite. Ak, valstybė negali nieko garantuoti? Vadinasi, ne dėl tokios Lietuvos kovojome, bėgsime lauk. Ir lietuviai ėmė bėgti.

Taip lietuvis nė nepajuto, kaip tapo naujojo totalitarizmo auka ir net propagandistu. Prievartinis liberalizmas įdomus tuo, kad jis neatrodo esąs prievartinis. Jis suardo žmogų iš vidaus.

Iš pradžių nežinojo ką apie jį pasakyti net profesoriai. O dabar tą liberalizmą gina ir garbina įvairiausio plauko politikai, žurnalistai, politologai, bankininkai ir intelektualai. Jie vadina jį „laisve”. Tai yra „laisve” gyventi bet kur, kalbėti bet kaip ir Lietuvą mokyti kaip „laisvių” stygiaus vietą.

Regis, mus, likusius Tėvynėje lietuvius, mokys iki atsisakysime lietuvių kalbos aukštosiose mokyklose, o tada ir gimnazijose, ir mokyklose… Žodžiu, vieną dieną liberal-izmas turės švęsti pergalę — Lietuva liks be lietuvių savimonės. Žinoma, ir be Dainų švenčių (kokia smulkmena!) Liks tik džiazas.

Broliai ir sesės, bet juk dar neišmirė karta, kuri prisimena, kaip komunistinio rojaus statytojai aiškiausiai sakė: ”Lietuva išliks, tik be lietuvių”. (Kremliaus ideologo Michailo Sus-lovo teiginys.) Vadinasi, tapusi „visiškai liberaliai laisva” Lietuva turės priminti tą Lietuvą, kurios nespėjo sukurti „šviesaus komunistinio rytojaus” kūrėjai? Taip, priešybės sutampa.

Radikalios, žiaurios priešybės visuomet sutampa.

+++

Žinoma, nesutampa politikos būdai. Liberalizmo „laisvė” (tai yra žmogaus laisvė tapti bet kuo, prarasti tautą, prigimtinę lytį ir žmogaus pavidalą) yra iš esmės priešiška kolektyvistinei „laisvei” (tai yra žmogaus nelaisvei rezervate, arba koncentracijos stovykloje-valstybėje). Tad kodėl sutampa rezultatai?

Sutampa, nes abi ideologijos ir jų vykdoma politika teigia hedonistinę, t.y. kūno malonumais pagrįstą šviesią-laimingą ateitį. Tokia ateitimi žmogus lengviausiai suviliojamas. Ir nesvarbu, kad kolei kas tenka pakentėti. Nebaisu, kad komunizmo atveju laikinai „visi lygūs, bet partijos nariai lygesni”, o liberalizmo atveju laikinai „lygesni tie, kas turting-esni”. Nebaisu, teigia abi totalitarinės ideologijos, nes abiem atvejais ateis globalistinės lygybės ateitis.

Visi proletarai taps rotšildais.

Abi ideologijos pasikėsina į Dievo ženklus žemėje — prigimtinį žmogaus priklausymą kalbai, tautai ir tradicijai. Tauta, tautos kalba — neįkainojamas turtas, istorijos malonė. Tačiau tikrojo liberalizmo akimis žvelgiant, tai ne malonė, o viso labo istorinis ats-itiktinumas, kuris turi trauktis iš kelio. Priklausai tradicijai, gini ją? Vadinasi, be reikalo ap-sunkini savo gyvenimą. Proletarinė lygiava mokslinio istorinio materializmo kalba kalbėjo tą patį.

Žmogus, kaip išdidžiai aiškina žinomiausi Lietuvos publicistai, primena Pavlovo šunį: jeigu jam mokėsi mažesnį atlyginimą negu, tarkime, Airijoje ar Ispanijoje, jis ten ir lėks. Kur užsidega lempelė, ten bėgama ėsti. Juk taip ir yra, argi ne?

Todėl nebėra reikalo ginti tautinės valstybės, kurioje vyrauja sava kalba ir sava kultūra. Kalba ir kultūrinė terpė, kuri žmogui reikalinga kaip oras, jeigu jis gyvena visavertį gyvenimą, nebereikalingas priedas šalia gyvenimo malonumų.

Tuo tarpu liberalizmas pasiekė dar vieną pergalę — „išvietino” žemę ir įteisino jos pardavimą užsieniečiams. Dabar jau gali formuotis valstybėje vidinės svetimtaučių koloni-jos (kaip kad Pelestinoje, kur XX pradžioje izraelitai, galvodami apie ateities valstybę, su-pirkinėjo žemes).Lietuviams kalbėti apie „gimtąją žemę”, kuri gali priklausyti bet kam? Ne, ne — tai juk jau nebe tautos, o tarptautinis „klausimas”. Karinių blokų reikalas.

Liberalai atkirs: pilietis svarbiau už tautietį. Pamanyk! Tai kodėl būtent liberalizmas reikalauja dvigubos pilietybėsa, kad nebežinotų žmogus, kuri svarbesnė?! Dabar būtina būti dvigubam, sako liberalai, nes… Žodžiu, reikia. O dar geriau būtų triguba pilietybė, o ir keturguba ne pro šalį. Vieną kartą patogiau pagyvensi vienoje valstybėlėje, kitą kartą — kitoje. Tikras pilietins turgus žmogaus sieloje. Tiek galimybių, tiek įspūdžių! Žmogus — tai juk nepasotinamas Pavlovo šuo.

+++

Tačiau čia pasibeldžia bėda: nei proletarinė, nei liberalistinė pasaulėžiūra neįveikia vieno slenksčio — žmogaus gyvenimo baigmės. Deklaruodami rojų žemėje (bent jau kelio pabaigoje — tikrai rojų), šiedu globaliniai totalitarizmai paniškai bijo mirties temos. Mirtis — tai ideologijos tabu, nėra ką apie ją pasakyti. Numirė žmogus kaip gyvūnas — ir ką? Toliau tyla. Jam jokia šviesi ateitis nebereikalinga. Ir kas, kad vieno totalitarizmo atveju gyveno jis valstybėje be ribų, o prie kito totalitarizmo — begalinių galimybių erdvėse. Galas, ir viskas.

„Gyvenimo filosofijos” požiūriu tai net juokinga. Nes akiplėšiškai deklaruodami savo idėjas kaip istorijos dėsnius, abu totalitarizmai labai vaikiškai aiškina žmogaus gyvenimą — tik kaip begalinių galimybių erdvę. Su laiku jie nesusidoroja. Esą, kiek bevartosi ir kiek bekeliausi — pasaulis neišsemamas, viskas „okei”. O kaip tada su faktu, kad fizinis žmogaus gyvenimas nėra vien energijos taškymas, kad energiją reikia tausoti ir įprasminti save ne vartojimo sferose? Kodėl kultūra, kurią sukuria konkreti tauta, yra svarbesnė žmonijai už visus totalitarizmus? Tyli totalitzrizmai — neturi ką pasakyti.

+++

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstybės (JAV) — du nūdienio totali-tarinio liberlizmo bastionai. Juose tiek plėšomasi dėl liberalaus gyvenimo ribų, kad ribų ne-belieka. Visur ieškoma „žmogaus teisių”, kurios pastaruosius dešimtmečius užgožia net sveiką protą. Ir JAV tiek įsismagino (JAV technologinės galimybės tapo didžiausios pa-saulyje), kad pasaulį dabar vertina tik burtažodžio „žmogaus teisės” požiūriu. Ir mato nusižengimus visur, ypač trečiojo pasaulio šalyse. Politinė sankloda ten be opozicijos? Nėra genderinių laisvių (lyties keitimo ir kt.) politikos? Ką gi, reikia ten surengti perversmą. Jeigu nepavyksta perversmas — pabombarduojama. Ir jeigu po tokio išlaisvinimo operacijų sugriauna net pati svetima valstybė, susprogdinami miestai ir keliai nusėjami bedalių žmonių armijomis, raupais ir nelaimėmis — tai atsilikusių režimų kaltė. Jie kalti, kad per dvidešimt metų neperšoko kelių šimtų metų reikalaujančio vystymosi logikos.

Ir plūsteli į Europą milijonai atbėgėlių.

O ką daro Europa? Tiesą sakant, ji nebesugeba net gintis — liberali ideologija neleidžia gintis. „Pasidalinkime savo Europa!” — skelbia prisiekę liberalai, nė nesusimąstydami, kad šito jiems nebūtų leidę nei seneliai, nei tėvai. Dalintis žeme ir kultūros erdve? Kuri ginta kaip šeima, kaip namai? Vos prieš kokius tris šimtus metų apsiginta nuo musulmonų įsiveržimo į pačią Europos širdį (Vieną), o dabar? Vadinasi, pasidalinkime ir savo šeima, ir savo namais. Tai kas mes, po galais, tokie esame? Pereinamojo kiemo laikini tvarkytojai, migdantys save kalbomis apie Europai svetimų kultūrų integraciją? Atkakėlių armijos nei supranta, nei ketina suprasti apie ką mes kal-bame. Ne integruotis jie čia keliasi.

Atbėgėliai nusitaikę į Vokietiją ir Prancūziją? Žinoma, pirmiausiai į liberaliausių įstatymų, turtingiausias ir didžiausias valstybes. Prisodrinus jas islamo, kitas šalis užvaldyti bus visai lengva.

Šiame kelyje islamistai turi net labai rimtų sąjungininkų. Antai ES komisarų komisaras Žanas Klodas Junkeris. Jis kaip tikras Kremliaus komisaras iš komunistinių laikų nesivaržydamas paskelbė, kad Europos valstybės atmirė, kad ir pačiai senstančiai Europai reikia „naujo kraujo”. Ir apskritai, sako jis, kodėl Briuselyje tiek daug atmirusių valstybėlių atstovų? Jie ES institucijas pavertę didele vištide („vištidė” — jo žodis), net gėda. Laikas baigti tą atstovavimo istoriją. Taigi, Europos valdymo centre paruošta palanki islamistams ideologija. Žalia gatvė musulmonų kultūrai.

Ir kodėl tai religijai ir kultūrai neatėjus, jeigu ES konstitucinėse nuostatose nerasime nė žodio apie kirkščioniškąsias Europos šaknis. Todėl apie musulmonų teises dabar kalbų per akis. Ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel be sąžinės šešėlio paskelbė, kad neatsieja-ma Vokietijos kultūros dalis — islamas.

Totalitarinio liberalizmo Europa priėjo liepto galą. Hedonizmas visuomet taip baigia — be religinės tapatybės, lengvai persiimdamas svetimomis religijomis. Taip buvo seno-vės Romoje, taip, panašu, bus ir dabar.

Į moralinę ir religinę tuštumą ateina girežtas ir negailestingas naujas tikėjimas.

Betr — stop. Nes atsiduriame visai kitoje koordinačių sistemoje. Apie ją kalbėti reikėtų atskirai. Nes šūkis „Visų šalių musulmonai, vienykitės!” — ypatinga tema.

Dalintis

Facebook
Twitter
Pinterest
LinkedIn
Happy
Happy
0 0 %
Sad
Sad
0 0 %
Excited
Excited
0 0 %
Sleepy
Sleepy
0 0 %
Angry
Angry
0 0 %
Surprise
Surprise
0 0 %
Tagged Arvydas Juozaitis globalizacija sauksmas totalitarizmas

Average Rating

5 Star
0%
4 Star
0%
3 Star
0%
2 Star
0%
1 Star
0%
(Add your review)

Leave a Reply Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Next Post
  • Pasaulis

Europos multikultūralizmas

Šauksmas November 17, 2016

Situacija komiška tuo, kad Vakarai nori sukurti multikultūrinę visuomenę pagal rusišką pavyzdį. Kad toje pačioje šalyje galėtų gyventi daug skirtingų etnosų. Tačiau rusišką multikultūros modelį jie adaptavo savoms istoriškai susiklosčiusioms etninėms normoms. Ir tautų draugystė pavirto neokolonijine politika. Remiantis sveiku protu, priimti pabėgėlius iš tavo paties sugriautos valstybės – pakankamai keista idėja. Tačiau sveikas protas […]

Susijęs pranešimas

  • Lietuva

Agentų kovos: Kol JAV Kukluksklanas medžioja negrus, Lietuvoje ir Angoloje MI5 ir MOSSAD laiko frontą

Šauksmas November 21, 2016April 25, 2021

Audrius Bačiulis Tai ką leftistinės lervos, springstate Klintoniniais skrepliais? O kaip leftistiniai šimašoidai nesprings, kaip Donald Tramp atėjimas sumaišė visas kortas. Užsilenks finansavimai, ne tik Konservatoriams Britanijoje, bet ir dešiniojo Lietuvos tvartelio portalėliams. Sugrįžtantis amerikiečių nacionalizmas jau duoda vaisių. Kuklusklano baltaodžių nacionalistų būriai jau pradėjo skersti juodaodžius pačiuose Detroito ir Naujojo Orleano priemiesčiuose. Žiniasklaida tyli, […]

  • Lietuva

Geležinių kurpaičių kaina

Šauksmas September 14, 2014April 26, 2021

„Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė“, – rašoma Wikipedijoje. Akivaizdu, kad pagal šį apibrėžimą didžiąją dalį savo suvereniteto mes jau savanoriškai esame praradę – tiek politiškai, tiek teisiškai jau visiškai priklausome nuo Europos Sąjungos. Kita vertus, absoliučios nepriklausomybės pasaulyje nėra ir būti negali. Visais laikais didesnės valstybės norėjo užvaldyti arba įtakoti […]

  • Lietuva

Liuda Petkevičiūtė: „PASIGENDAM DIDŽIO KŪRĖJO, PAVASARIO ŠAUKLIO IR NUOSTABAUS ŽMOGAUS“

Šauksmas June 1, 2015April 26, 2021

Gegužės 28 dieną sukaks 85-eri, kai pasaulį išvydo iškilus lietuvių rašytojas ir mąstytojas, viena tauriausių ir kilniausių mūsų padangės širdžių – Vytautas PETKEVIČIUS (1930-2008). Pernai, 2014 m. suėjo 50 metų nuostabiai jo knygai „Gilės nuotykiai ydų šalyje“, kuri per tą laiką tapo viena labiausiai skaitomų, sulaukė šešeto leidimų Lietuvoje ir buvo išversta į visą pluoštą kitų kalbų, […]

Karščiausios naujienos

Kaip liberali politika keičia internetinius lošimus

Ar Lietuvos įstatymai turėtų būti griežtesni lošimams?

10 didžiausių pasaulio korporacijų uždirba daugiau, negu beveik visos kitos valstybės

Islamistai žada išgelbėti Europą

Reportažas iš Anglijos: Rotherhame musulmonai išžagino 1400 mergaičių

Apie ruošiamą Turkijos įsiveržimą į Siriją, Abraomą Šmulevičių ir vyriausiojo Briuselio rabino kvietimą vykti į Izraelį

Afganai susiruošė į Vokietiją pas gerąją Angelą

Skaityti daugiau

  • Europos multikultūralizmas
    November 17, 2016

    Situacija komiška tuo, kad Vakarai nori sukurti multikultūrinę visuomenę pagal…

  • Rudy Giuliani apie Trampo karinę doktriną
    November 15, 2016

    Rudy Giuliani interviu su Wall Street Journal (WSJ) vyriausiuoju redaktoriumi Gerry Baker…

  • Ar „Brexit“ padės lietuviams galvoti apie ateitį?
    June 29, 2016

    Pasitraukimo iš ES šalininkams Didžiojoje Britanijoje laimėjus referendumą Europa sustingo…

Raskite mūsų kategorijas

  • Autoriniai
  • Bendrieji straipsniai
  • Lietuva
  • Multiplikacinė politika
  • Pasaulis
  • Satyra ir paskviliai
  • Studija «Šauksmas»
  • Trečiasis Pasaulinis karas
  • Vertimai
  • Video vertimai

Tau gali patikti

  • «Elfai» «Landsbergizmo» epochos sargyboje
    January 13, 2019

    Rusijos kišimasis į prezidento rinkimus Ukrainoje prasidėjo, bet kuriuo atveju…

  • Lietuva kaip didelio sprogimo detonatorius
    December 19, 2018

    Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė eilinį kartą ragina didinti lėšas…

  • Jaras Valiukėnas – Istorinio pasirinkimo išvakarėse (video)
    September 27, 2018

    Stambios technogeninės ir gamtinės katastrofos, kaip uraganas „Kotrina“ JAV, akivaizdžiai…

Copyright © 2023 Šauksmas. Visos teisės saugomos. | Theme: Blook By Themeinwp. | Powered by WordPress
Mes naudojame slapukus savo svetainėje, kad suteiktume jums tinkamiausią patirtį prisimindami jūsų pageidavimus ir pakartotinius apsilankymus. Spustelėdami „Priimti“ sutinkate naudoti VISUS slapukus.
Slapukų nustatymaiPRIIMTI
Tvarkykite sutikimą

Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Iš jų slapukai, kurie yra priskirti reikiamoms kategorijoms, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinių svetainės funkcijų veikimui. Mes taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie mums padeda analizuoti ir suprasti, kaip naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Jūs taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Bet atsisakymas kai kurių iš šių slapukų gali paveikti jūsų naršymo patirtį.
Necessary
Always Enabled
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
CookieDurationDescription
cookielawinfo-checbox-analytics11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checbox-functional11 monthsThe cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checbox-others11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-necessary11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-performance11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy11 monthsThe cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
Functional
Functional cookies help to perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collect feedbacks, and other third-party features.
Performance
Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.
Analytics
Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.
Advertisement
Advertisement cookies are used to provide visitors with relevant ads and marketing campaigns. These cookies track visitors across websites and collect information to provide customized ads.
Others
Other uncategorized cookies are those that are being analyzed and have not been classified into a category as yet.
SAVE & ACCEPT