Grynųjų pinigų uždraudimas reikš, kad visi piliečiai (fiziniai asmenys) prieš jų valią ir norus atsidurs elektroninėje bankų koncentracijos stovykloje. Pinigų šeimininkai apskaičiuoja galimas reakcijas fizinių asmenų į neigiamus procentus. Tarp tokių reakcijų – išėjimas ne tiktai į grynuosius pinigus, bet taip pat į brangiuosius metalus. Istorija parodė, kad ypatingomis sąlygomis auksas taip pat gali tapti mainų ir mokėjimų instrumentu, alternatyva oficialiems pinigams. Galima neabejoti, kad po kurio laiko ir šitas pabėgimo iš elektroninės bankų koncentracijos stovyklos kelias bus uždarytas.
Jau eina antras mėnuo nuo to laiko, kaip kilo skandalas, surištas su pagrobimu ir publikavimu dokumentų Panamos juridinės firmos, kuri specializavosi ofšorinių kompanijų steigime. Bendroje sumoje iš Panamos firmos buvo pagrobta 11,5 milijonų dokumentų, kuriuose buvo duomenys apie savininkus ir ofšorinių kompanijų galutinius benificiarus. Nesigilinant į detales, galima pasakyti, kad užsakovai ir organizatoriai šios operacijos buvo pinigų šeimininkai – pagrindiniai JAV FRS akcininkai. Pagrindiniai vykdytojai – amerikiečių specialiosios tarnybos. Prie smulkesniu vykdytojų, kuriais buvo manipuliuojama, galima priskirti ir Tarptautinį žurnalistinių tyrimų konsorciumą, kurio finansavimas, kaip paaiškėjo, vyko iš tokių šaltinių, kaip JAV valstybės departamentas, JAV tarptautinio vystymo agentūra, Sorošo fondas ir kt. Pagrindiniai skandalo tikslai buvo du:
- bandymas diskredituoti vienus ar kitus politikus įvairiose pasaulio šalyse;
- tęsti pradėtą prieš kelis metus valymą įvairių ofšorų, kad savininkus ofšorinių sąskaitų ir kompanijų suvaryti į vieną gigantišką ofšorą vardu „Jungtinės Amerikos Valstijos“.
Vakarai pradeda kompaniją prieš grynuosius pinigus
Kada nusėdo Panamos skandalo dulkės, ėmė ryškėti dar vienas globalus tikslas. Jo esmė buvo kova su „nešvariais“ ir „pilkais“ pinigais, kas apima kovą su terorizmo finansavimu, vengimu mokėti mokesčius, korupcija, narkobizniu, neteisėta prekyba ginklais ir t.t. Šios kompanijos startas buvo duotas 2001 metų rugsėjo 11, kada Vašingtonas paskelbė visam pasauliui kovą su tarptautiniu terorizmu, ir „nešvarių“ pinigų plovimu, bet tada pradėta kompanija ėmė silpnėti. Panamos skandalas turėjo prikelti jį naujam gyvenimui, jį galima vertinti kaip „rugsėjo 11“ operacijos tęsinį.
Vienu iš Panamos skandalo figūrantų tapo Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas, bet tai ne tik nesutrukdė, bet, atvirkščiai, padėjo jam tęsti pasiruošimą kovos su korupcija globaliniam susitikimui, kuris numatomas šių metų gegužės mėnesį. Panašaus pobūdžio renginių Vašingtonas, Londonas ir Briuselis suplanavo per artimiausius mėnesius daugybę. Tame pačiame antikorupciniame susitikime įvyks „skrydžių analizė“, susijusi su Panamos skandalu. Susitikimo diskusijų centre numatoma kelti du klausimus: kova su ofšorais ir priemonės grynųjų pinigų apyvartai mažinti. Pažymėsim, kad repeticija artėjančio susitikimo buvo slaptas susitikimas ten pat, Londone, praėjusiais metais. Įvyko „nutekėjimas“, ir paaiškėjo, kad susitikime dalyvavo atstovai ECB, FRS, Šveicarijos ir Danijos centrinių bankų. Buvo svarstomas grynųjų pinigų panaikinimas. Nelauktai Panamos skandalas suaktyvino Vakaruose pradėta kompanija kovos su grynaisiais pinigais. „Kovos su korupcija“ svarstymo logika maždaug tokia: ofšorinės bankų sąskaitos daugumoje atvejų – pasekmė to, kad pagrindiniu korupcijos instrumentu yra grynieji piniginiai ženklai, pakliūnantis į kišenes pas godžius ir parsiduodančius valdininkus. Neva, reikia likviduoti nurodytą instrumentą ir tai panaikina daugybę problemų, nes dings meterialus pagrindas ofšorinėms sąskaitoms.
Neigiami procentai
Kompanijos su grynaisiais pinigais analizė parodo, kad ji gerai sukoordinuota. Po 2007-2009 metų krizės pasaulinė bankų sistema sparčiai ėmė eiti į neigiamą zoną: eilė centrinių bankų įvedė neigiamas procentines normas savo depozitams. O dabar keliuose centriniuose bankuose atsirado neigiamos palūkanos bazinėms normoms (procentai pagal aktyvias operacijas). Neigiamų palūkanų epidemija persimetė į komercinius bankus: procentai pagal depozitines operacijas daugelio iš jų priartėjo prie nulio, o pas kai kuriuos jau perėjo į neigiamą zoną.
Bankininkai pasimetę ir panikuoja, nes gali įvykti masinis klientų išėjimas iš bankų į grynuosius pinigus. Susiklosčiusi situacija padarė bankininkus aktyviausiais lobistais apribojimo ir netgi pilno uždraudimo naudojimo grynųjų pinigų, kurie egzistavo visos žmonijos istorijos bėgyje. Grynųjų pinigų uždraudimas reikš, kad visi piliečiai (fiziniai asmenys) prieš jų valią ir norus atsidurs elektroninėje bankų koncentracijos stovykloje. Pinigų šeimininkai apskaičiuoja galimas reakcijas fizinių asmenų į neigiamus procentus. Tarp tokių reakcijų – išėjimas ne tiktai į grynuosius pinigus, bet taip pat į brangiuosius metalus. Istorija parodė, kad ypatingomis sąlygomis auksas taip pat gali tapti mainų ir mokėjimų instrumentu, alternatyva oficialiems pinigams. Galima neabejoti, kad po kurio laiko ir šitas pabėgimo iš elektroninės-bankų koncentracijos stovyklos bus uždarytas. Vakaruose yra atitinkama patirtis. 1933 metais naujasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas diktuojant pinigų šeimininkams pasirašė įsaką dėl viso aukso konfiskavimo iš JAV piliečių ( draudimas amerikiečiams turėti auksą buvo panaikintas tiktai po keturiasdešimties metų).
Davosas-2016 ir planai kovos su „grynųjų blogiu“
Paskutiniame Pasauliniame ekonomikos forume Davosedaugelis aptarimų skirtingai nuo ankstesnių metų vyko uždarai. Tiktai dabar, dėka kai kurių informacijos nutekėjimų, aiškėja, kas buvo svarstoma už uždarų durų. Pasirodo, buvo kuriamos priemonės grynųjų pinigų apyvartos mažinimui. Vienas iš forumo dalyvių Huw van Steenis, atstovaujantis banką Morgan Stanly,paskelbėsavo įspūdžius apie renginį publikacijoje pavadintoje „Penki daiktai, kuriuos aš išnešiau iš Davoso 2016“. Jis pažymėjo, kad forume daug buvo kalbama apie būtinybę „greito perėjimo prie visuomenės be grynųjų pinigų, kad Europoje būtų galima įvesti dar žemesnes neigiamas palūkanų normas depozitams tam kad kompensuoti galimybę ilgos stagnacijos“.
Galima daryti prielaidą, kad Davose pripažino tai, kad procentus už depozitus ir toliau reikia perkėlinėti į neigiamą zoną. O tai negalima padaryti išliekant grynųjų pinigų apyvartai. Mažėjant grynųjų pinigų naudojimui, J.P.Morgan bankininkų nuomone, Europos centrinis bankas gali tęsti procentinės normos mažinimą iki minus 4,5 % lygio.
2016 metai prasidėjo nuo visos eilės garsių pareiškimų bankų pasaulio atstovų ir jų kontroliuojamų MIP grynųjų ir negrynųjų pinigų klausimu. Matomai, nurodymas šiai informacinei kompanijai buvo duotas uždaruose Davoso susitikimuose. Apie tai pranešė informacijos resursas Zerohedge, surinkęs daug tokių pareiškimų pranešime „Davoso-2016 paslapties atskleidimas“.
Sausio 20 top-menedžeris Deutsche Bank John Cryan pareiškė, kad gryniems pinigams liko gyventi ne daugiau 10 metų. Sausio 22 stambiausias Norvegijos bankas DNB kreipėsi į valdžią su siūlymu uždrausti grynųjų pinigų naudojimą. Sausio 29 agentūra Bliumberg paskelbė redakcinį straipsnį pavadintą „Priartinkim negrynųjų ateitį“ (Bring On the Cashless Future). Vasario 4 britų laikraštis The Financial Times paskelbė redakcinį straipsnį „Privalumai atsisakymo grynųjų pinigų“ (The Benefits of Scrapping Cash). Vasario 8 Harvardo garbės prezidentas Peter Sands paskelbė straipsnį „Apsunkinti blogų vaikinų gyvenimą: pasiūlymas išimti iš apyvartos didelio nominalo kupiūras“ (Making it Harder for the Bad Guys: The Case for Eliminating High Denomination Notes). Vasario 15 rezonansinį pareiškimą padarė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi. Jis paviešino ECB sprendimą išimti iš apyvartos 500 eurų nominalo kupiūras (pats didžiausias eurų nominalas). ECB duomenimis tokios kupiūros sudaro 30% bendro kiekio grynųjų piniginių ženklų, emituotų Euro zonoje. Tuojau pat pasirodė daugybė šio pareiškimo komentarų. Dauguma iš jų reiškė nuomonę, kad tokia priemone ECB mano tęsti liniją į savo procentinės normos mažinimą, kurios ir be to turi neigiamą reikšmę. Sekančią dieną (vasario 16) estafetę iš ECB prezidento perėmė Larry Summers, Harvardo profesorius, buvęs JAV finansų ministras. Jis pasisakė The Washington Post puslapiuose straipsniu „Laikas užmušti 100 dolerių kupiūrą“ (It’s time to kill the $100 bill). Reikšminga tai, kad Summers pasisakymas pasirodė tuo laiku, kada JAV MIP pasirodė visa eilė pasisakymų bankininkų ir ekspertų, inicijavusių diskusiją apie galimybę JAV FRS pereiti į neigiamą procentinę normą. Vasario 22 kitas vedantysis Amerikos bankininkų ruporas laikraštis The New York Times paskelbė redakcinį straipsnį “Atsikratymas nuo kupiūrų su stambiu nominalu padės kovoti su nusikalstamumu“ (Getting Rid of Big Currency Notes Could Help Fight Crime»). Kroniką pasisakymų, skirtų kovai su „grynųjų blogiu“, galima būtų tęsti ir toliau.
Elektroninis bankų konclageris
Vyksta ir praktiniai žingsniai siekiant panaikinti grynuosius pinigus. Toliau kitų šuo keliu nuėjo Švedija ir Danija, kur centriniai bankai anksčiau už kitus perėjo prie neigiamų procentų. Švedija siekia per penkis metus baigti „negrynųjų rojaus“ statybą. Dabar operacijos su grynaisiais Švedijoje neviršija 2% nuo visos mokėjimų apimties. VISA duomenimis, švedai naudoja debetines korteles tris kartus dažniau, negu kiti europiečiai. Banko kortelių paplitimas iš esmės pakeitė vaizdą verslo Švedijos: daržovių ir vaisių pardavėjai ir net klajojantys artistai ir laikraščių pardavėjai priima apmokėjimui „plastiką“, dėka populiaraus priedėlio prie Smartfono Swish, rašo vietos laikraštis The Local.
Tarp kitko, net ir Švedijoje yra pakankamai daug žmonių, kurie įtaria, kad „negrynųjų rojus“ iš tikrųjų gali būti pragaru, elektroniniu bankų konclageriu. Jame bankai kontroliuos kiekvieną pilietį, visiems nuo kūdikių iki senelių bus užvestos taip vadinamos finansinės istorijos. Bet kokie piliečių nukrypimai nuo pinigų šeimininkų „generalinės linijos“ gali turėti pasekmes, kaip blokavimą asmeninių banko sąskaitų.
Labiausiai toliaregiški „negrynųjų rojaus“ projekto oponentai supranta, kad tai reikš ne tiktai grynųjų pinigų, bet ir pinigų mirtį bendrai. Grynųjų panaikinimas leis bankams eiti į gilų minusą. Pasibaigs išmirimas tokių tradicinių institucinių investorių, kaip pensijiniai ir kitokie socialiniai fondai, draudimo kompanijos, deponavimas savo pajamų į vertybinius popierius. Vietoje pajamų tokie popieriai neš tik nuostolius. Yra prognozės, kad artimiausius 10-20 metų, net esant dabartinėms procentinėms normoms, didelė dalis pensijinių fondų ištirps, kaip sniegas kovo mėnesį. O svarbiausia – esant neigiamam procentui prasidės „tirpimas“ pinigų ir negrynųjų formoje. Prireiks vos 20-30 metų (jeigu veiks egzistuojančios tendencijos), kad iš pinigų liktų bala sudvokusio vandens. Tai bus visai kita socialinė tvarka. Santykinai ją galima pavadinti pasauline koncentracijos stovykla.
Paradoksas yra tame, kad, nežiūrint į pinigų mirtį, bankai naujoje pasaulio tvarkoje išliks. Iš mašinų, skirtų procento ir pelno gavimui, jie virs į organizacijas, atliekančias „kontrolės ir apskaitos“ funkciją. Konclagerių be tokių funkcijų nebūna.
Average Rating
Ar „Brexit“ padės lietuviams galvoti apie ateitį?
Pasitraukimo iš ES šalininkams Didžiojoje Britanijoje laimėjus referendumą Europa sustingo nežinomybėje. Kas bus toliau? Kokios ekonominės ir politinės pasekmės gresia? Ar išliks ES? Ar subyrės Jungtinė Karalystė? Kaip visa tai atsilieps paprastiems europiečiams ir konkrečiai lietuviams? Apie visa tai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.– Šiomis dienomis sklando gausybė […]